Lietuvos bankas ir pirmieji jo lankytojai tarpukaryje

Nuo 2022 m. Lietuvos bankas 100 metų sukakties proga atvėrė unikalius Kauno banko rūmus visuomenei, kviesdamas į ekskursijas, kurių metu gyventojai gali plačiau susipažinti su centriniu banko pastatu, jo istorija.

Šis pastatas – ne tik Lietuvos centrinės bankininkystės ištakų simbolis, tačiau ir savo interjeru išsiskiriantis objektas, simbolizuojantis Kauno klestėjimą tarpukariu. Pats pastatas suprojektuotas buvo 1924 m., o Lietuvos banko rūmai Kaune iškilmingai atidaryti 1928 m. Į šią atidarymo ceremoniją susirinko visa to meto grietinėlė, amžininkų vadinta smetonėle: ministrai, diplomatai, Katalikų bažnyčios atstovai ir kiti garbūs bei žymūs asmenys. Taigi, šį XXI a. dešimtmetį bankas mini ne vieną jubiliejų.

2023 m. gale Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos 9 kl. dviems kūrybinio piešimo grupėms buvo suorganizuota tokia ekskursija po banko rūmus, ko pasekoje moksleiviai, jau grįžę į klases, savo įspūdžius perteikė pieštose kompozicijose, vaizduodami tarpukario žmonių portretus, galbūt pirmuosius garbius banko lankytojus ir improvizuotus pastato interjerus bei į atmintį įstrigusius dekoro elementus.

Klasėje mes dar papildomai domėjomės XX a. 3-čio dešimtmečio gyvenimo ir meniniu stiliumi, kuomet ir buvo pastatyti Lietuvos banko neoklasicistiniai rūmai, kad galėtumėme plačiau įsivaizduoti tuometinį Europos meninį kontekstą.

Vaizduodami to laikmečio personažus pavyzdžiu pasirinkom lenkų tapytojos Tamara de Lempicka kūrybą dėl žinomo jos Art Deco stilizuotų aristokratų portretų, kuriuose persipina kubizmo ir neoklasicizmo stiliai. Ši stilizacija ypač siejosi su minėtu laikotarpiu ir mūsų mokomaisiais programiniais uždaviniais - apibendrintai, dekoratyviai, stilizuotai vaizduoti žmogaus portretą, kurį perkėlėm į banko aplinką. Parodoj galima atpažinti iš atminties nupieštas banko stiklines lubas, muzikantų balkonėlį, patį banko interjerą su kolonada ir eksterjerą bei portalo įspūdingus kamuolinius šviestuvus. Stengėmės įsijausti ir atkurti banko gyvavimo pradžios nuotaiką ne tik per dokumentines banko architektūros detales, tačiau ir per įsivaizduojamą tarpukario žmogaus personažą.


Mokytojos Deimantė Petkevičiūtė ir Ramunė Staškevičiūtė