Jau netrukus mus aplankys gražiausios ir jaukiausios metų šventės. Su Kalėdų eglutėmis ir dovanomis po jomis. Niekam ne paslaptis, kad dovanas po eglutėmis palieka Kalėdų senelis. Ir nors dažniausiai Kalėdų senelį laikome didžiausiu altruistu pasaulyje, kuris visus metus ruošia dovanėles, o per šv. Kalėdas jas išdalina, visgi laikai yra tokie, kad viskas kainuoja pinigų. Kalėdų seneliui irgi reikia gyventi. O štai prieš beveik 200 metų Kalėdų senelis vertėsi visai neblogai, nes turėjo ir savo banką, kuris leido oficialiai cirkuliuojančius pinigus.
Taip, tai iš tikrųjų ne pokštas. 1853 m. Niujorke (JAV) įsteigtas šv. Mikalojaus (st. Nicholas) vardo bankas. Veikė jis garsiojoje Volstryto gatvėje 12 numeriu pažymėtame name. Jo įstatinis kapitalas sudarė apie 500 000 JAV dolerių, o spaudoje jis buvo įvardytas kaip didžiausias JAV, o gal net ir pasaulyje, bankas. Tiesa, panašu, kad tai galėjo būti tik reklaminis triukas, nes daug apie banko veiklą nėra žinoma. Faktas tas, kad šis bankas turėjo šv. Mikalojaus vardą ir tai iš tiesų buvo tiesiogiai susieta su Kalėdų seneliu (Santa Klausu).
Juk šventojo Mikalojaus persona vėliau ir virto Kalėdų seneliu. Šv. Mikalojus (270–347) gimė dabartinės Turkijos teritorijoje. Šv. Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko šv. Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiems miestelėnams. Būdamas labai turtingas, jis nusprendė išdalyti savo turtą skurdžiams. Vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis jis niekieno nematomas dalydavo įvairias dovanas neturtingiesiems. Iš to ir atsirado tradicija per šv. Kalėdas keistis dovanomis. Šv. Mikalojus laikomas keliautojų, kalinių, vargšų bei vaikų globėju. Dėl savo veiklos jis ir tapo šiuolaikinio Kalėdų senelio prototipu.
.jpg)
Įdomu, kad JAV Kalėdų senelio „kultas“ susiformavo gerokai vėliau nei Europoje (kur jis žinomas nuo labai ankstyvų laikų). Populiarus JAV jis tapo tik XIX a. pr. ir būtent Niujorke. XIX a. pr. šis miestas dar buvo olandų kolonija (netgi vadintas Naujuoju Amsterdamu), kurioje jau buvo žinoma apie olandų nuo seno minimą šv. Mikalojų (Sint Nikolaas). Jo populiarumas prasidėjo po 1809 m. parašyto eilėraščio, kuriame kolonijos steigimas siejamas su Santa Klausu. Taip pat čia paminėti ir svarbiausi jo atributai: elniai, skraidančios rogės, lipimas per kaminą ir t. t. Eilėraštyje (neteisingai) teigiama, kad kolonijos įkūrėjų protėvis ir buvo šv. Mikalojus. Nuo tada Santa Klauso populiarumas pradėjo tik didėti, jis netgi tapo neoficialiu Niujorko globėju.
Taigi ir šio vardo banko įsteigimo faktas neturėtų stebinti. Juo labiau kad šv. Mikalojus laikomas ir pirklių, prekybininkų globėju. Įdomi ir vieno iš banko steigėjo, Kalebo Barstou (Caleb Barstow), netiesioginė sąsaja su Kalėdų seneliu. Jis buvo „Šiaurės poliaus“ draudimo bendrovės vadovas ir garsėjo kaip dosnus žmogus, aktyviai rėmęs vargšus ir benamius.
Galbūt šis dosnumas ir prisidėjo prie to, kad „didžiausiu“ vadinamas bankas veikė labai neilgai, vos iki 1893 m. Tada jis pripažintas nemokiu ir uždarytas. Įdomus sutapimas – tai įvyko vos kelios dienos iki 1893 m. Kalėdų.
Vis dėlto, nors ir neilgai veikęs, bankas paliko dar vieną reliktą – „Kalėdų senelio banknotus“. Taip vadinti banko leisti pinigai (XIX a. viduryje pinigų leidimas JAV dar nebuvo centralizuotas), kurie šį pavadinimą gavo ne tik dėl banko, bet ir dizaino. Ant jų buvo vaizduojamas Kalėdų senelis! Ant 1 ir 3 dolerių banknotų Kalėdų senelis vaizduotas lipantis per kaminą, ant 2, 5, 10 dolerių – važiuojantis rogėse. 20, 50 dolerių banknotuose per kaminą lipa jau ne Kalėdų senelis, o elfas.
Literatūros šaltiniai:
1. https://www.ripleys.com/weird-news/santa-claus-bills/
2. https://coinweek.com/paper-money-2/paper-money-us/santa-claus-bank-notes-roger-durand-collection/
3. https://www.money.org/numismatic-blog/santa-bank-notes
Iliustracijų šaltiniai:
