1968 m. FAO pradėjo inovatyvią iniciatyvą – „Pinigų ir medalių“ (angl. Money and Medals) programą. Jos tikslas buvo skleisti žinią apie maisto trūkumo problemą per visuotinai naudojamą priemonę – monetas, siekiant edukuoti didelę dalį visuomenės, pasitelkiant pinigus kaip simbolinę ir informacinę priemonę.
Šios monetos tapo priemone, padedančia skleisti FAO žinią plačiajam pasauliui. Apie 140 šalių išleido daugiau nei 1 600 skirtingų FAO monetų, dalis jų – apyvartinės, kitos – kolekcinės, netgi kaldintos iš sidabro ar aukso. Platinamomis apyvartinėmis ir specialiomis kolekcinėmis monetomis buvo siekiama ne tik sužadinti visuomenės susidomėjimą žemės ūkiu, bet ir paraginti veikti. Monetų tema dažnai vaizdavo žemdirbystės, žuvininkystės ar miškų apsaugos simbolius, taip primindama FAO misiją – kovą su badu ir skurdu.
FAO monetų leidyba turėjo ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę. Iš monetų kaldinimo gaunamos lėšos buvo panaudojamos FAO projektams remti – taip monetos tapo ir finansavimo šaltiniu. Tai buvo itin svarbu ypač besivystančioms šalims, kurios galėjo pasitelkti išorines kaldinimo paslaugas: pavyzdžiui, Pietų Vietnamas kaldino monetas Vokietijoje, o suvienytas Vietnamo komunistinis režimas – Kuboje.
1995 m. FAO minėjo savo 50-metį išleisdama specialią monetų kolekciją. Dar kitais metais, 1996 m., pasirodė serija, skirta Pasauliniam maisto viršūnių susitikimui (angl. World Food Summit). Nors pagrindinė FAO monetų programa 2008 m. buvo nutraukta, kai kurios šalys ir toliau leidžia monetas, atitinkančias FAO tikslus.
Svarbu paminėti italų kolekcininko Attilio Armiento indėlį – jis sudarė vieną išsamiausių katalogų „FAO Coins International Catalog“ („Tarptautinis FAO monetų katalogas“) jame surinko daugiau nei 1 200 monetų iš 1968–2008 m. laikotarpio. Kataloge monetos pateiktos pagal šalį ir nominalą, aprašyti jų leidimo metai, meniniai motyvai, kartais nurodytas net retumo indeksas ir rinkos vertė. Ši knyga – nepamainomas šaltinis tiek kolekcininkams, tiek tyrinėtojams, norintiems suprasti šių monetų istoriją ir kontekstą.
Numizmatikos požiūriu FAO monetos yra puikus XX a. pabaigos tarptautinio bendradarbiavimo liudijimas. Jos atspindi ne tik šalies meninį skonį, bet ir geopolitinius santykius. FAO monetos iš Šiaurės Korėjos, F. Kastro eros Kubos ar Ajmano emyrato rodo, kaip netgi politiškai izoliuoti regionai prisidėjo prie pasaulinės iniciatyvos.
Be to, šios monetos atskleidžia monetų reklaminį potencialą – jos gali būti tiek gėrio, tiek manipuliacijos priemonė. FAO programos atveju šis propagandinis elementas buvo naudojamas siekiant visuomenės sąmoningumo apie bado problemą ir solidarumo su skurstančiomis šalimis.
Nors daugelio šių monetų vertė šiandien nėra didelė – kai kurios iš jų aukcionuose net nepakyla virš pradinių siūlymo kainų – tai sukuria galimybę kolekcininkams atrasti retus, geros būklės egzempliorius už prieinamą kainą.
Vis dėlto FAO monetų vertė pirmiausia slypi ne rinkos kainoje, o jų idėjoje. Jos primena apie žmogaus teisę į maistą, apie būtinybę dalytis, bendradarbiauti ir veikti kartu. Tai – simboliniai tilteliai tarp tautų, primenantys, kad net menkiausias veiksmas, pavyzdžiui, įsigyta moneta, gali tapti pokyčių pradžia.
