Gruodžio 7 d. lygiai prieš 95 metus mirė Lietuvos rašytoja, švietėja, visuomenės veikėja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė (1845–1921). Ji - vienintelė reali moteris, kuri buvo vaizduojama ant apyvartinių litų išleistų po 1990 m. Tiesa, ji atsidūrė ten beveik atsitiktinai.
Idėja leisti litus kilo 1989 m., kai Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tada ir prasidėjo lietuviškų pinigų kūrimas, nors niekas gerai ir nežinojo nuo ko pradėti, kaip pinigai turi atrodyti, kur bus spausdinami ir kitų elementarių dalykų. Nemažai klausimų kilo ir dėl to, kas turi būti vaizduojama litų banknotuose. Skelbiami konkursai, svarstyta daug variantų, daug jų atmesta (pavyzdžiui, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai, kurių vaidmuo Lietuvos istorijai yra svarbus, bet realių portretų nėra likę).
1990 m. nuspręsta, kad ant litų turi būti vaizduojami asmenys atvedę Lietuvą į 1918 m. vasario 16 d. Taigi XIX – XX a. gyvenusios asmenybės. Paskelbtas ir patvirtintas asmenybių sąrašas, bet jame nebuvo nei vienos moters. Šį neapsižiūrėjimą pastebėjo tuo metu lietuvius konsultavęs ir daug patirties pinigų gamyboje turintis Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas. Jis atkreipė dėmesį, kad išleidę lietuviškus banknotus tik su vyrų portretais, sukelsime viso pasaulio feministinio judėjimo pasipiktinimą. Kad tai neįvyktų, buvo pasirinkta atvaizduoti rašytoją Žemaitę, nors nuspręsta ją vaizduoti tik ant 1 lito nominalo banknoto (iki tol svarstyta ant šio nominalo vaizduoti simbolines figūras, pavyzdžiui, valstietį su šiaudine skrybėle ir dūdele). Kadangi 1993 m. pasirodė 1, 2, 5 litų monetos, šių nominalų popierinių banknotų dar nebuvo, jų projektavimas buvo atidėtas. Galiausiai atspausdinti Thomas de La Rue spaustuvėje Anglijoje, apyvartoje pasirodė jie 1994 m. Piešinį kūrė dailininkas Giedrius Jonaitis. Jis perpiešė Žemaitės portretą iš gerai žinomos XX a. pradžios fotografijos, kurį spaustuvės graveris meistriškai išgraviravo. Tiek piešinys, tiek graviūra pavyko puikiai ir tai turbūt vienas geriausiai pavykusių litų banknotų portretų. Visgi ar dėl to, kad banknotas kurtas paskubomis, ar dėl kitų priežasčių, banknote atsirado nedidelių logikos klaidų. Gana keistas buvo Palūšės bažnyčios, neturinčios nieko bendro su Žemaite, kuri nelabai slėpė savo ateistinio požiūrio, o ir nelabai aišku ar apskritai Palūšėje kada nors lankėsi, vaizdavimas reverse. Kita netiksli detalė, kuri pastebima ne taip aiškiai, bet yra averse, tiesiai po rašytojos portretu. Čia paliktas įrašas „J.ŽEMAITĖ“, lyg tai būtų jos pavardė. Šiuo atveju matyt per neapdairumą palikta pirma vardo raidė ir slapyvardis be pavardės ar kitų patikslinimų.
Gal dėl to, kad moteris ant litų buvo viena, o gal dėl to, kad 1 lito banknotas buvo naudojamas bene dažniausiai, šis banknotas ko gero labiausiai įsirėžė į visuomenės atmintį ir nostalgiškiausiai minimas. Nepaisant klaidų, banknotas niekada nebuvo perleistas, cirkuliavo jis iki 2007 m., kai 1, 2, 5 litų banknotus visiškai išstūmė analogiškų nominalų monetos ir realių moterų litų banknotuose nebeliko.
O kokia moterų situacija lietuviškuose piniguose apskritai? Kokios moterys ir kur buvo vaizduojamos ant šiuolaikinių ir istorinių pinigų? Deja, tenka pripažinti, kad moterų lietuviškose piniguose yra labai nedaug. LDK laikų monetose jų nesutinkame (žinoma, dėl to, kad valdovai buvo vyrai ir vaizduojami tik jie). Tarpukario piniguose moterys jau pradėjo rastis, bet daugiausiai jos vaizduojamos tik kaip alegorinės figūros. Vienintelis realesnis asmuo buvo ant 1922 m. laidos 100 litų banknoto pavaizduota kunigaikštienė Birutė (žinoma, pavaizduota taip, kaip ją įsivaizdavo dailininkas Adomas Varnas). Bet šiandien jau ginčijamasi, ar Birutė buvo istorinė, ar labiau legendinė asmenybė.
Moterys, kaip simboliai, alegorinės figūros matomos ant kitų skirtingų laidų Tarpukario litų banknotų: verpėja ant 1922 m. laidos 5 litų banknoto, 1924 m. išleisto 1000 litų banknoto reverse dviejų žmonių figūros, viena iš jų moteris, šalia kurios – įvairūs daiktai, simbolizuojantys valstybę, prekybą, žemės ūkį, 1928 m. laidos 100 litų banknotas su moterimi vilkinčia tautiniu kostiumu ir laikančia gausybės ragą, simbolizuojanti Lietuvą, kuri yra ir žemės ūkio kraštas ir modernėjanti valstybė (beje, jai pozavo realus asmuo – Lietuvos diplomato Edvardo Turausko žmona Elena). Sąlyginai prie moterų vaizdavimo galima priskirti ir ant 1929 m. laidos 20 litų banknoto reverso esantį Laisvės statulos (mergina – angelas?) atvaizdą.
.jpg)
Tokia pati situacija ir su litais cirkuliavusiais po 1990 m. Apie 1 lito banknotą su Žemaite jau papasakojome, o su simboliniu moterų vaizdavimu situacija dar kuklesnė nei Tarpukariu. Ant 1994 m. išleisto 5 litų banknoto reverso matėme skulptoriaus P. Rimšos 1906 m. sukurtos skulptūros „„Lietuvos mokykla 1864–1904“ (dar žinomos, kaip „Vargo mokykla“), kurioje vaizduojama moteris sėdinti prie verpimo ratelio ir skaitanti su vaiku, piešinį, o 20 litų banknoto reverse – ta pati jau minėta Kaune esanti Laisvės skulptūra. Ir viskas.
Gausi Lietuvos banko proginių ir kolekcinių monetų kolekcija. Nuo 1993 m. Lietuvos bankas yra išleidęs daugiau nei šimtą litų ir eurų monetų rinkinių. Tarp jų jau galime rasti monetų, kurios skirtos konkrečioms moterims. Deja, bet kol kas nedaug. Pirmoji tokia moneta pasirodė tik 2006 m. Tai 50 litų sidabrinė moneta skirta 1831 m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, o 2011 m. 50 litų sidabrinė moneta skirta rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osios gimimo metinėms. Daugiau konkrečiai moterims skirtų kolekcinių monetų kol kas nėra išleista. Tiesa, vieną realią moterį ant vienos kolekcinės monetos galime pamatyti. 2013 m. išleistų 25 litų auksinės ir 50 litų sidabrinės monetų, skirtų Lietuvos sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui, reverse pavaizduota Lietuvos vėliavą laikanti mergaitė. Tai Leokadija Juškienė įamžinta garsiojoje fotografo Zino Kazėno nuotraukoje. Ši fotografo įamžinta ypatinga akimirka tapo Nepriklausomybės bei laisvės troškimo simboliu Lietuvoje. Jos epizodą panaudojo dailininkas Rytas Jonas Belevičius. Jos vardas monetoje nėra paminėtas. Kolekcinėse monetose dar galima rasti moterų, bet vėl tai tik simbolinės, alegorinės figūros arba kitų meno kūrinių atvaizdai.
.jpg)
Kodėl moterų ant lietuviškų pinigų taip mažai? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Ko gero svarbiausia priežastis yra ta, kad ir Lietuvos istorijoje, tiek politikos, tiek kultūros, tiek kitose srityse vyrai dažniau užgoždavo moteris, o iki XX a. moterų vaidmuo apskritai buvo sąmoningai nuvertinamas. Ir tokia situacija ne tik Lietuvoje. Pasaulyje tikrai nėra daug valstybių, ant kurių pinigų būtų vaizduojamos moterys ne politikės arba gyvenusios ne XX a. Žinoma, situacija keičiasi ir šiandien moterų vaidmuo tikrai nėra menkesnis nei vyrų. Todėl neabejojame, kad ant ateities pinigų jų matysime kur kas daugiau. Nors jau ir dabar savo eilės laukia didelis skaičius lietuvių, kurios nusipelno būti mažų mažiausiai įamžintos kolekcinėse monetose: LDK didikės, rašytojos, dailininkės, teatro režisierės, politikės t.t. Jų eilė ateis ir tikrai greitai.
