Po vasaros atostogų sugrįžo paskaitų ciklas 3X3 ! Šiais metais kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį ir toliau kviesime į atviras ir nemokamas paskaitas, kuriose supažindinsime su Lietuvos banko veikla, o paskaitas skaitys rimti ekonomistai ir specialistai.
Vakar, rugsėjo 20 d., įvyko paskaita, kurios tema buvo „Priemonės kovai su nekilnojamojo turto rinkos kaitimu ir kitais finansų sektoriaus disbalansais“, o ją pristatė Lietuvos banko ekonominio ir finansinio stabilumo tarnybos, finansinio stabilumo departamento, makroprudencinės politikos skyriaus viršininkas Darius Kulikauskas. Kokia situacija yra šiandien po vis dar jaučiamos pasaulinės finansinės krizės? Kokia nekilnojamojo turto rinkos situacija Lietuvoje? Kokias priemones taiko centrinis bankas, kad sumažintų rinkos „kaitimo“ rizikas ir t.t. Visa tai buvo pristatyta paskaitoje.
Nebuvusiems pateikiame 7 svarbiausius dalykus, kurie buvo aptarti paskaitoje.
- Viena iš svarbiausių Lietuvos banko funkcijų yra finansinis stabilumas šalyje, kuris pasiekiamas taikant įvairiausias priemones. Finansų sistema, o ypač komerciniai bankai, yra svarbi Lietuvos ekonomikos grandis. Tik patikima ir saugi finansų sistema užtikrina ilgalaikį ir tvarų šalies ekonomikos augimą, tikslingai perskirsto išteklius ir prisideda prie ilgalaikio kainų stabilumo.
- Svarbus lūžio taškas, keičiant finansinio stabilumo šalyje, buvo 2008 m. Pasaulinė krizė, iki kurios ekonomistai labiau atliko stebėtojo rolę, o po jos „žengė į aikštelę“ siekdami išspręsti ekonomines ir problemas ir ekonomiką vystyti. Nuo 2009 m. aktyviau siekiama: neleisti naujai krizei susiformuoti, Lietuvos banko dėmesys dar labiau nukreiptas į kainų stabilumo ir finansinio stabilumo užtikrinimą, atsiranda makroprudencinės politikos priemonių taikymas.
- Nuo krizės (2009 m.) nekilnojamojo turto kainos nuolat auga, rinka aktyvėja, ypatingas „kaitimas“ pastebimas pastaruoju metu. Siekdamas sumažinti perkaitimo ir naujo kainų burbulo sprogimo Lietuvos bankas įvedė naujas priemones, padėsiančias nuo to apsaugoti. Šios priemonės visų pirma taikomos privatiems skolininkams (siekiant apsaugoti pirmiausia juos), taip pat ir bankams, kurių nesusidorojimas su krizėmis sukeltų dideles pasekmes.
- Viena iš esminių priemonių skolininkams yra padidintas pradinis įnašas (iki 15 proc. nuo bendros nekilnojamojo turto vertės). Ši priemonė veiksminga dėl kelių priežasčių: didesnė klientų atsakomybė sprendžiant dėl paskolos, didesnis bankų atsparumas dėl didesnės atgautinos paskolos dalies, mažesnis spekuliacijų NT rinkoje patrauklumas, mažesnė skolos našta ir didesnė skolininkų apsauga. Beje, 15 proc. pradinis įnašas nėra kažkas išskirtinio, tokį procentą taiko Norvegija, Švedija, Estija ir pan. Nemažai šalių taiko ir didesnio pradinio įnašo saugiklį (Pvz. Maltoj ir Kipre jis siekia net 30 proc.).
- Kitos priemonės skolininkams taip pat labai reikšmingos: taikomas paskolos grąžinimui skiriamų pajamų ribojimas (mėnesinė įmoka neturi sudaryti daugiau 40 proc. šeimos pajamų), apsisaugant nuo mokėjimo vėlavimų. Išduodant paskolą, taikomas palūkanų augimo testas (paaugus palūkanų normai iki 5 proc., mėnesinė suma neturėtų viršyti 50 proc. šeimos pajamų. Taip pat sutrumpintas paskolos grąžinimo terminas iki 30 m. (jei paskolos trukmė nebūtų ribojama, mėnesio įmokas būtų galima sumažinti išdėliojant jas per labai ilgą laiką, bet tada būtų įmanoma gauti kliento galimybių neatitinkančio dydžio paskolą ir nebūtų pasiekiamas tikslas apsaugoti kredito gavėją nuo pernelyg didelio įsiskolinimo lygio).
- Nemažiau svarbios ir bankų kapitalo apsaugos priemonės: anticiklinis kapitalo rezervas (kurio tikslas yra apsaugoti bankų sistemą nuo galimų nuostolių dėl cikliško sisteminės rizikos augimo, šiuo metu galioja 0 proc. šio ciklo norma), kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervas (sudarantis iki 2 proc. normą ir siekiantis apsaugoti svarbiausius šalies komercinius bankus), kapitalo apsaugos rezervas (visi bankai privalo turėti bent 2,5 proc. rezervą) ir sisteminės rizikos rezervas (Valstybės narės turi teisę reikalauti, kad bankai turėtų sisteminės rizikos rezervą, kurį sudarytų bendras nuosavas kapitalas.Šis reikalavimas gali būti taikomas visam finansų sektoriui arba atskiroms jo dalims, šiuo metu jis yra 0 proc.).
- Lietuvos bankas yra paruošęs ir „atsargines“ priemones, kurias gali panaudoti aštrėjant situacijai: rizikos svorių didinimas, įsiskolinimo ir pajamų arba paskolos ir pajamų santykio nustatymas, regioninis pradinio įnašo reikalavimas, finansinio sverto ribojimas. Visos šios ir anksčiau paminėtos priemonės padeda apsisaugoti nuo ekonomikos šuolių ir daro šalį stabilesnę.
