Parodoje lankytojai kviečiami išvysti medalius, monetas, neįgyvendintus grafinius projektus, banknotus bei vertybinius popierius, kuriuose vaizduojamas jubiliejų minintis Vilnius, jo architektūra, čia gyvenusios ir kūrusios istorinės asmenybės.
„Vilnius – miestas, su kuriuo visi Lietuvoje – tiek pavieniai asmenys, tiek bendruomenės ar institucijos – turi savo santykį. Lietuvos bankas taip pat.Dar tarpukario Lietuva įtvirtino centrinės šalies finansų institucijos ryšį su sostine, o 1990 m., atgavus nepriklausomybę, Vilniaus vardas pirmą kartą paminėtas ir Lietuvos banko įstatyme. Tačiau šį abipusį ryšį įkūnija ne tik teisės aktai, bet ir paties Vilniaus sėkmės istorija.
Miesto augimas ir klestėjimas yra neįsivaizduojami ir be sėkmingos centrinio banko veiklos. Todėl Lietuvos bankas švenčia Vilniaus jubiliejų drauge.
Ši paroda – mūsų dovana Vilniaus miestui. Kviečiame jį pamatyti kitaip – per numizmatiką ir bonistiką. Aplankyti parodą, kaip ir visą mūsų muziejų, vilniečiai ir miesto svečiai gali nemokamai“, – sako vienas iš parodos rengėjų, istorikas Karolis Tumelis.
Dauguma parodoje eksponuojamų objektų buvo ar galėjo būti naudojami kasdien, todėl itin pasitarnavo įtvirtinant tam tikrus miesto įvaizdžius, vietas ir asmenis bei jų tarpusavio sąsajas kolektyvinėje atmintyje.„Vilnius – svarbiausias Lietuvos miestas. Daugiau nei septynis amžius su tokiu teiginiu sutiko ir sutinka visos čia gyvenusios tautos ir bendruomenes, Gedimino miestą laikiusios ne tik valstybės politiniu centru, bet ir savo kultūros lopšiu. Toks Vilnius liko ir kolektyvinėje atmintyje, ir pavienių čia gyvenusių žmonių prisiminimuose.
Parodoje galėsite išvysti vieno žymiausių XX a. Lietuvos medalininkų Petro Rimšos medalius, kolekcinių ir proginių monetų neįgyvendintus grafinius projektus, gamybos priemones, monetas, kuriuose vaizduojama jubiliejų mininti mūsų sostinė“, – pasakoja kita parodos rengėja, istorikė Lina Žižliauskaitė.
Pasak parodos autorių, vienas didžiausių iššūkių rengiant parodą teko dizaineriui Kiprui Lučinskui, jis turėjo nuspręsti, kaip eksponuoti Vinco Grybo sukurtą J. Basanavičiaus bareljefą.
„Tai – didžiausias parodos eksponatas, kurio skersmuo siekia 84 cm, o svoris– keliasdešimt kilogramų. Tad ir jo eksponavimas pareikalavo specifinių įgūdžių ir fizinės jėgos.
Šio bareljefo pagrindu sukurtus medalius V. Grybas siūlė gaminti ir platinti tuometiniam Lietuvos bankui. Deja, šie planai liko neįgyvendinti“, – sako L. Žižliauskaitė.
Parodą Pinigų muziejuje bus galima lankyti iki 2024 m. birželio mėnesio.
Parodos partneriai – Lietuvos nacionalinis ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai.
Radijo pasakojimą apie parodą galite išgirsti čia.
