Pasaulyje yra daugiau nei 200 valstybių. Visos jos turi savo nacionalines valiutas, bet daugelis jų dalijasi valiutų pavadinimus. Populiariausi: doleris, svaras, frankas, rupija... Todėl skirtingų pinigų pavadinimų nėra tiek daug, jų mažiau nei šimtas. Vis dėlto daugelio jų pavadinimų kilmė siekia dar priešistorinius ar antikinius laikus, o kai kurių pavadinimai yra visiškai modernūs. Taigi, iš kokių žodžių kilo populiariausių ir įdomiausių valiutų pavadinimai?
Šįkart apie Europos pinigų pavadinimus.
Šiandien beveik pusėje Europos žemyno valstybių karaliauja euras, formaliai cirkuliuojantis 25-iose iš 50 Europos valstybių. Jo pavadinimo kilmė yra gana aiški, žodis kilo nuo Europos žemyno pavadinimo. Žinoma netgi konkreti data, kada šis pavadinimas sugalvotas. 1995 m. gruodžio 16 d. Madride šis belgų esperantininko Žermano Pirlo pasiūlytas terminas patvirtintas oficialiai. O nuo 2002 m. jis pradėjo keisti daugelį senųjų Europos valiutų.
Europos Sąjungoje valiutų, žinoma, yra ne viena, dar daug valstybių nėra euro zonoje ir šiose šalyse cirkuliuoja senosios valiutos. Jų pavadinimų kilmė įvairi: liūtas (Bulgarijos levas, Rumunijos lėja), karūna (Švedijos, Danijos, Čekijos ir kitų valstybių kronos), auksinis (Lenkijos zlotas). Šių pinigų pavadinimai atkeliavo iš tų laikų, kai Europoje cirkuliavo senosios iš brangiųjų metalų pagamintos monetos, ant kurių puikavosi gyvūnų ar valdovų atvaizdai.
Dalis valiutų pavadinimų kilę iš senųjų pinigų pavadinimų: Vengrijos forintas – iš auksinės Viduramžių monetos florino (jis pavadintas Florencijos miesto garbei), o Serbijos ir Makedonijos pinigai dinarai – jau iš Antikos laikais Romoje kaldintų sidabrinių denarų (iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio dešimtukas), Armėnijos dramas – iš Senovės Graikijos sidabrinės monetos drachmos. Azerbaidžano manatas – dar iš senovės Romos laikų, kai monetos buvo kalamos ir saugomos deivės Junonos šventyklose, o jos vienas iš vardų – Moneta – prigijo bendriniam metalinių pinigų pavadinimui ir Azerbaidžano pinigams.
Iš antikos laikų atėjo ir Albanijos leko pavadinimas. Tik jam pavadinimą davė ne senovinis pinigas ar svorio matas, o Aleksandras Didysis, kažkada valdęs šiuos kraštus. Lekas – tai Aleksandro vardo trumpinys.
Yra ir archajiškesnių pavadinimų kilmių, atėjusių dar iš ikimonetinio laikotarpio. Štai Lietuvos kaimynių Rusijos ir Baltarusijos rublio pavadinimas kilo dar iš tų laikų, kai atsiskaitymams naudoti sidabriniai lydiniai, jie buvo dalijami į mažesnes dalis (rus. Рубить). Žodis grivina (Ukrainos pinigas) taip pat atkeliavo iš tų dienų, kai brangūs lydiniai buvo nešiojami ant kaklo ir priminė karčius (rus., ukr. Грива). O štai Kroatijos kuna savo vardą gavo dar tada, kai Kroatijos teritorija tebuvo Romos imperijos dalis, o mokesčius mokėjo kailiukais, dažniausiai kiaunės (kroat. Kuna), kiaunių pavadinimas prilipo pinigams ir išliko iki mūsų dienų. Gruzijos laris – tai ir bendrinis gruzinų terminas, reiškiantis atsargas, siekiantis dar tuos laikus, kai mokama buvo prekėmis.
Dalis pinigų pavadinimų (Turkijos lira, Bosnijos ir Hercegovinos markė) kilo iš senovinių svorio vienetų pavadinimų, o Kazachstano tengė senovės uzbekų kalba reiškė pačias svarstykles. Taigi tradicija taip vadinti pinigus atėjo dar iš tų laikų, kai pinigai buvo sveriami.
Atskiro paminėjimo verti D. Britanijos pinigai, dažnai vadinami svarais sterlingų. Tai daroma, kad būtų paprasčiau šį pinigą atskirti nuo kitų pasaulio valiutų tokiu pat pavadinimu. Svaras – tai svorio matas, o kas yra sterlingas? Kilo šis žodis iš senosios anglų kalbos: steora reiškė žvaigždė, sterling senąja kalba – žvaigždutė. Ant kai kurių senovinių monetų buvo vaizduojamos mažytės žvaigždutės, iš ten ir atėjo šis pavadinimas.
