Estijos valiuta šiandien tokia pati kaip ir Lietuvos – euras, tik estai šią bendriją vienijančią valiutą turi šiek tiek ilgiau, nuo 2011 m. sausio 1 d. Estija pasižymi tuo, kad tai pirmoji Baltijos šalis, įžengusi į euro zoną.
Visų šios valstybės eurų monetos turi vienodą reverso dizainą. Jį sukūrė Lembit Lõhmus, pavaizduodamas Estijos žemėlapį kartu su žodžiu Eesti (Estija), apsuptą dvylikos žvaigždžių, simbolizuojančių Europos Sąjungą. Šis dizainas 2004 metais per viešą tautos balsavimą buvo išrinktas iš dešimties pateiktų variantų.
Iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, kad visų Estijos euro monetų dizainas yra visiškai identiškas, tačiau atidžiau jas ištyrinėjus matomi nežymūs skirtumai. Pavyzdžiui, nuo 1 iki 50 centų nominalo monetų reverse vaizduojamas Estijos žemėlapis yra išgraviruotas, o ant vieno ir dviejų eurų monetų vaizduojamas jis yra reljefiškas. Be to, dviejų eurų moneta yra išskirtinė tuo, kad ant jos esančiame žemėlapyje vaizduojama daugiau Estijos salų nei ant kitų monetų.
Dėl Estijos žemėlapio, vaizduojamo ant monetų, kilo pasipiktinimas. Etninės Setomos regiono atstovai užprotestavo monetos dizainą teigdami, kad valstybės žemėlapio kontūrai yra netikslūs: neapima dalies etninio regiono ir vaizduoja valstybės sieną, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos dalimi.
Buvo pastebėtas ir dar vienas valstybės kontūrų vaizdavimo netikslumas: teigta, kad žemėlapyje neteisingai pavaizduota Estijos nacionalinė teritorija, kadangi įtraukta dalis Rusijos. Tokie netikslumai buvo praminti „menine fantazija“. Kiek daug triukšmo kilo dėl menkų, bet reikšmingų paklaidų. Taigi galutinių į apyvartą išleistų monetų reverse vaizduojamas Estijos žemėlapis buvo pataisytas ir atitinka dabartines valstybės ribas.
Vis dėlto iki euro įvedimo Estija turėjo ir kitas valiutas. Pati pirmoji – markė (smulkūs pinigai – peniai), cirkuliavusi apyvartoje iki 1927 metų (Iki markės, kaip ir Lietuvoje Estijoje cirkuliavo vokiški okupaciniai osto pinigai.). Sprendimas įvesti savo piniginį vienetą Estijoje priimtas 1918 m., pradžioje markės buvo tik kaip skolos rašteliai, banknotai pradėti spausdinti ir monetos kalti 1919 m.
Žinomas įdomus pasakojimas apie estiškas markes. 1926 m. Estijoje buvo nutarta į apyvartą paleisti apie tris milijonus 10-ties markių nominalo monetų, tačiau dėl artėjančios pinigų reformos ir šalyje vyraujančios didžiulės infliacijos, buvo nuspręsta šių monetų emisiją sustabdyti. Taigi nukaltos monetos bus saugomos banke, jas planuota po reformos perlydyti į naujo nominalo monetas. Tačiau yra toks gandas, jog Taline, vežant tas monetas vežime (dėžėse), vežimas apvirto, ir kelios monetos iš dėžės išbyrėjo lauk, o jas susirinko pakelėje ėję praeiviai. Taip pat yra teorija, jog banko darbuotojai keletą monetų išsidalijo tarpusavyje. Yra žinoma, kad šiek tiek šių monetų egzistuoja apyvartoje, bet jų yra labai mažai, todėl dabar tos monetos yra brangios, retos ir „medžiojamos“ monetų kolekcininkų.
1928 m. įvykdžius pinigų reformą estiškas markes pakeitė naujas piniginis vienetas – estiškos kronos. Viena estiška krona buvo prilyginta šimtui markių.Kronos iš apyvartos išimtos 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Baltijos valstybes. Vis dėlto 1940 m. birželio 25 d. (4 dienos po okupacijos ir Estijos SSR įkūrimo) estai dar spėjo išleisti paskutinę 
1 santimo monetą.
1992 metų rugpjūčio 20 dieną Estija tapo pirmąja valstybe iš buvusios Sovietų Sąjungos, kuri iš apyvartos panaikino Rusijos rublį ir įvedė savo nacionalinę (ne laikinąją) valiutą. Banknotų aversuose žymūs Estijos veikėjai, reversuose – žymūs objektai, gyvūnai, augalai (pvz. Seniausias medis Estijoje). Galbūt gražiausio dizaino buvo 5 kronų banknotas, kuriame pavaizduotas 
Polas Keres (1916-1975) – šachmatų teoretikas ir didmeistris. Averse fone galima matyti ir šachmatų lentą bei gražias šachmatų figūras.
