BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Nurokų banko bankroto byla XX a. 3 dešimtmečio Lietuvoje

Spausdinti
2024-01-22
XX a. 3 dešimtmečio pradžioje broliai Nurokai – Vulfas, Bencelis ir Joselis – įsteigė vieną iš įtakingiausių bankų tarpukario Lietuvoje. Tačiau šio banko veikla išsiskyrė ypač didele skaidrumo stoka. 

Šaltiniai liudija, kad, bankui siekiant pritraukti kaip galima daugiau indėlininkų, buvo klastojamos ataskaitos, o banko lėšos naudojamos brolių asmeninėms reikmėms ir Nurokų valdomo odos fabriko nuostoliams padengti. Toks neatsakingas brolių Nurokų elgesys lėmė banko bankrotą. Praradę savo pinigus, indėlininkai brolius Nurokus padavė į teismą.

Šiaulių apygardos teismas 1932 m. nagrinėjo brolių Nurokų bankroto bylą. Jos protokolai ir kita medžiaga šiandien saugomi Šiaulių miesto „Aušros“ muziejuje. Ši byla, muziejaus įsigyta 2016 m., yra vienas iš įdomiausių Lietuvos finansų istorijos dokumentų.

Bankroto byla, iš viso – 631 lapas, surašytas lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis, yra sudaryta iš nukentėjusiųjų ir įtariamųjų apklausų protokolų, įvykių aprašymų, finansinių dokumentų ir kitos su Nurokais ir banku susijusios teismo medžiagos. 

Didžiąją šių dokumentų dalį sudaro nukentėjusių asmenų apklausų protokolai, kuriuose išsamiai aprašoma, kaip banko veikla paveikė įvairių asmenų finansinę padėtį.

Banko veikla buvo siejama su odos fabriko nuostoliais, kurie susidarė dėl didelio gaisro, kilusio 1929 m. kovo mėn. Nepaisant to, kad fabrikas buvo apdraustas, gauti draudimo pinigai nebuvo priskiriami kaip pajamos. Tai vienas iš faktų, dėl kurio kyla abejonių dėl banko veiklos skaidrumo ir sąžiningumo.

Analizuojant bankroto bylą, matyti, kad brolių Nurokų apklausos protokoluose yra tam tikrų neatitikčių ir neaiškumų dėl veiklos pradžios Lietuvoje, jos legalumo ir kai kurių kitų aspektų. Įdomu, kad kai kurie brolių teiginiai prieštarauja vienas kitam, taigi painiavos ir sumaišties būta nemažai.

1932 m. rugsėjo 19–20 d. atlikta dokumentų apžiūra banko namuose leido rasti „melagingų žinių“, tačiau tikslios informacijos apie tai nėra. Tuo metu banko namai buvo įkeisti Lietuvos bankui, siekiant gauti garantiją, tačiau ši garantija ne visiems indėlininkams buvo suteikta. Ši situacija sukėlė didelį nepasitikėjimą banku ir lėmė teisinę atsakomybę.

Šiaulių apygardos teismo sprendimu broliai Nurokai – Vulfas ir Bencelis – buvo uždaryti į kalėjimą. Tačiau 1932 m. spalio 18 d. abu buvo paleisti, sumokėjus už juos užstatą. 

1936 m. (arba 1935 m. pab.) brolių Nurokų bankroto byla Šiaulių apygardos teismui grąžinta ir vėl nagrinėta iš esmės.

Teismo sprendimu brolių Nurokų byla buvo baigta, tačiau neaiškumų ir ginčų dėl banko veiklos liko. Tik šį kartą, 1937 m., broliai Nurokai teismo sprendimu buvo išteisinti. 

Ši byla – svarbi Lietuvos finansų istorijos dalis, suteikianti įžvalgų apie tarpukario Lietuvos ekonominius ir teisinius procesus.

Šaltiniai:

1.    Įdomus mūsų momentas (savaitraštis). Red. Bronius Buišas. 
2.    Nekrašius Jonas. Šiaulių senoji pramonė;
3.    Šinkevičius Artūras. Nurokų bankroto byla.
 
Tai įdomu!