1918 m. pradžioje, atkūrus Lietuvos valstybę, Amerikos lietuviai visomis išgalėmis (finansinėmis, politinėmis bei kultūrinėmis) stengėsi prisidėti prie Nepriklausomybės išsaugojimo bei visuomeninės padėties stabilumo. Šiam tikslui 1919 m.įsteigta Amerikos lietuvių prekybos bendrovė. Pradinį jos kapitalą sudarė 100 000 dolerių.
1921 m. ši ekonominė organizacija pertvarkyta į Lietuvos tarptautinį banką. Jo tikslas buvo finansinė pagalba plėtojant Lietuvos pramonę bei prekyb. Banko steigėjai – Jonas Ramonas, Jonas Šimkus bei Jonas Cunys. Net 6-erius metus valdęs banką J. Ramonas buvo ir Amerikos lietuvių prekybos bendrovės pirmininkas bei steigėjas, taigi tarpukaryje veikęs Lietuvos tarptautinis bankas buvo šios asmenybės darbo vaisius. Apkaltintas žmogžudyste, 1927 m. banko valdytojas savo postą buvo priverstas palikti. 
Jo vietą užėmė vienas žymiausių Lietuvos geografų bei skandalingomis idėjomis garsėjęs Kazys Pakštas (pvz., jis teigė, kad Lietuvai reikėtų kolonizuoti Madagaskarą, ir pan.). 1924 m. buvo išrinkta nauja banko tarybą, jai priklausė ir Antanas Smetona.
Pirmieji banko gyvavimo metai buvo pakankamai sėkmingi, įkurta filialų ir kituose Lietuvos miestuose (Anykščiuose, Biržuose, Skuode bei Šiauliuose). Nusipirkęs 1 mln. Lt vertės akcijų bankas labai prisidėjo prie Lietuvos banko įsteigimo 1922 m.
Dar trečiojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos tarptautinis bankas pasižymėjo išskirtinėmis reklamomis Lietuvoje, būdavo pabrėžiamas jo „amerikietiškumas“, vartotos skambios frazės. Šitokia rinkodara buvo pakankamai sėkminga.
Per daugelį pasaulio šalių nuvilnijusi ekonomikos krizė trečiojo dešimtmečio pabaigoje atsiliepė ir Lietuvos bankams, sparčiai mažėjo indėlininkų skaičius. Tarptautiniam Lietuvos bankui šis procesas nebuvo aktualus, šiuo laikotarpiu kaip tik sparčiai augo pasitikėjimas banku, sulaukta ir su Vokietijos kapitalu susijusių indėlių. Lietuvos tarptautinio banko dėka tarpukariu buvo išplėtota ir viena populiariausių lengvosios pramonės šakų Lietuvoje – tekstilės pramonė. Pagrindinių šios pramonės įmonių „Rūbas“ ir „Drobė“ akcijų buvo nusipirkęs ir Lietuvos tarptautinis bankas.
Banko gyvavimas ne visuomet buvo rožėmis klotas. Jau po keleto metų nuo įsteigimo banką ištiko finansiniai sunkumai: pirktos mažai potencialo turinčių įmonių akcijos, bankas rizikingai skolino. Lietuvos tarptautinį banką šiuo laikotarpiu išgelbėjo parduotos Lietuvos banko akcijos. 1934-aisiais metais banką ištiko antroji finansinio nestabilumo būsena dėl probleminių paskolų, kurios sudarė apie penktadalį bendrųjų paskolų, taip pat didžioji dalis investicijų nedavė pakankamai pelno. Šiuo laikotarpiu bankas buvo priverstas sumažinti savo išlaidas 30 proc., apkarpytas biudžetas bei tarnautojų atlyginimai. Sunkiaisiais laikotarpiais bankas daugiausia išsilaikė iš Lietuvos banko gaunamų paskolų bei indėlių. Manoma, kad prie to prisidėjo ir Lietuvos Vyriausybė.
Lietuvos tarptautinis bankas, beje, 1926 m. pavadinime atsisakęs žodžio Lietuva, gyvavo iki 1940-ųjų. Paskutiniais metais indėlių, kurie būtų teikę pajamų, bankas turėjo mažai, daugiausia jis gyvavo iš tarpbankinių paskolų. Graži Amerikos lietuvių bendruomenės idėja – finansiškai remti Lietuvą –žlugo banką ištikus krizei. Kita vertus, banko investicijos sustiprino Lietuvos lengvąją pramonę – tekstilė buvo viena iš Lietuvos eksporto šakų.
