Trečiadienį, gruodžio 18 d., Pinigų muziejuje įvyko paskaita „Kaip nenudegti investuojant į nekilnojamąjį turtą?“ iš nemokamų paskaitų ciklo „3X3“. Joje papasakota ne tik apie investavimo į nekilnojamąjį turtą rizikas, bet ir duota patarimų, kaip taupyti, investuoti, pateikta bendra Lietuvos situacija. Paskaitą skaitė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.
Pateikiame svarbiausius dalykus, kurie buvo aptarti paskaitoje.
- Pagrindinės asmeninių finansų valdymo pakopos yra šios: rezervas juodai dienai (ko gero, svarbiausias, jame turi būti sukaupta 3–6 mėn. atsargų, o lėšos turi būti likvidžios ir tikslingos), draudimas, numatyti ilgalaikio ir vidutinio laikotarpio tikslai ir investavimas.
- Statistika byloja, kad Lietuvoje pakankamą rezervą yra sukaupęs vos kas trečias lietuvis, o keturi iš dešimties su sukauptomis santaupomis neišgyventų nė 30 d.! Netaupymą dažniausiai lemia ne ekonominės, o emocinės priežastys (perkama iš karto, nėra drausmės, daugiausia išlaidaujama ekonominio pakilimo laikotarpiu ir pan.).
- Nors investavimo galimybių yra daug (akcijos, obligacijos, indėliai, taurieji metalai, žaliavos, investiciniai fondai, nekilnojamasis turtas, kolekcinės vertybės, sutelktinis finansavimas, kriptovaliutos ir pan.), toli gražu ne visos investicijos kuria pridėtinę vertę – didesnį už infliaciją pinigų srautą. Į tai svarbu atsižvelgti ir atkreipti dėmesį prieš renkantis investavimo kryptį.
- Nusprendus investuoti, taip pat svarbu prieš investuojant susipažinti su sutarties sąlygomis, įvertinti galimas rizikas bei su produktu susijusias išlaidas, investicijas paskirstyti (nesirinkti tik vienos krypties), investavus domėtis savo investicijomis ir atsiminti, kad didesnė galima grąža visada yra ir didesnė rizika!
- Yra trys populiariausios investavimo į nekilnojamąjį turtą strategijos: patrauklaus turto (kai investuojama į nekilnojamąjį turtą, esantį centrinėse vietose, kuris jau pastatytas, su patraukliais nuomininkais ir stabiliomis pajamomis), pridėtinės vertės kūrimo (nekilnojamajam turtui reikia atnaujinimo, nauji projektai plėtojami gerai žinomose vietose) ir spekuliatyvi (įsigyjamas probleminis turtas toliau nuo centro esančiuose rajonuose). Pasirinkus patrauklaus turto strategiją, investuojama neribotam laikui, o skolos dalis, lyginant su kitomis strategijomis, yra mažiausia. Kitų strategijų investavimo laikotarpis mažesnis ir ribotas, o skolos dalis didesnė. Vis dėlto renkantis rizikingesnes investavimo strategijas, galima grąža taip pat yra gerokai didesnė.
- Visada svarbu stengtis atpažinti neteisėtus investavimo pasiūlymus, todėl neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote, tikrinkite įmonę, su kuria bendradarbiausite, venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „neturinčių jokios rizikos“.
- Žinoma, kiekviena investavimo kryptis turi savo rizikas. Perkant būstą nuomai, svarbu turėti omeny, kad gali keistis mokestinė aplinka ir kainų reguliavimas, atsižvelgti reikia ir į turto nusidėvėjimo sąnaudas, nuomininkų riziką ir pan. Investuojant į su nekilnojamuoju turtu susijusias akcijas ir obligacijas, reikia tikėtis didelių kainų svyravimų, netgi galimybės netekti visos sumos, o akcininkų reputacijos ir verslo rizika išlieka visada. Investuojant į nekilnojamojo turto fondus, taip pat galima išskirti kelias rizikas, susijusias su kreditais ir palūkanom, nuomininkų diversifikacija, nekilnojamojo turto valdytojais ar galimybe, kad bus masiškai atsiimamos lėšos. Galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą yra ir per sutelktinio finansavimo platformas, bet ir čia reikia atkreipti dėmesį į skolininką, pačią platformą, hipotekos eilę, užstato vertinimą ir pan.
- Investuodami atsiminkite: svarbiausia – rezervas, diversifikacija ir emocijų valdymas, garantuotos grąžos niekada nebūna, visada reikalinga aiški vizija, o skolindamiesi stenkitės įvertinti, ar paskola netaps našta.
