BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Investicinės paslaugos. Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

Spausdinti
2019-10-17

Šiais laikais sukčiavimo būdų yra įvairiausių, o vienas iš jų yra sukčiai, teikiantys nelegalias investicines paslaugas ir siekiantys pasisavinti svetimą turtą. Kaip juos atpažinti ir kaip nuo jų apsisaugoti? Kokias prevencines priemones taikyti? Ir kaip Lietuvos bankas prisideda, kad apsaugotų investuotojus?

Spalio 16 d. Pinigų muziejuje vyko paskaita iš nemokamų paskaitų ciklo „3X3“: „Investicinės paslaugos. Kaip apsisaugoti nuo sukčių?“, kurią skaitė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyresnysis specialistas Tomas Petronis.

Pateikiame svarbiausius dalykus, kurie buvo papasakoti paskaitoje.

Kas yra investicinės paslaugos ir kas jas teikia?

Investicinės paslaugos apima šias pagrindines finansines veiklas: vertybinių popierių apyvartą (vertybinių popierių siūlymą ir jų perleidimą), investicines paslaugas ir investicinę veiklą – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą (finansinio tarpininkavimo srityje teikiamas paslaugas, siekiant investuoti turimas vertybes), kolektyvinio investavimo subjektų veiklą (investicinių fondų arba investicinių bendrovių vykdomą lėšų surinkimo, jų investavimo finansų rinkose ir reinvestavimo veiklą).

Tai ir pavedimų priėmimas ir perdavimas, ir pavedimų vykdymas klientų sąskaita, ir sandorių sudarymas savo sąskaita, ir finansinių priemonių portfelio valdymas, ir investavimo rekomendacijų teikimas, ir t. t.

Investicines paslaugas gali teikti: finansų maklerio įmonėskredito įstaigosfinansų patarėjo įmonėskitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės. Visos įstaigos turi turėti atitinkamas licencijas ir sutikimus.

Investuojama atsižvelgiant į skirtingas rizikas. Jas galima suskirstyti į tris grupes: žemos rizikos (indėliai, vyriausybės obligacijos), vidutinės rizikos (akcijos, įmonių obligacijos, nekilnojamasis turtas ir pan.), aukštos rizikos (virtualusis turtas, susitarimai dėl kainos skirtumo, FOREX valiutų rinka ir t. t.).

Kaip atpažinti finansinį sukčių?

Pagrindiniai požymiai:

  • Žadamas greitas ir nerealus uždarbis.
  • Agresyvi reklama naudojantis žinomų asmenų melagingomis sėkmės istorijomis.
  • Naudojamasi žinomais prekės ženklais siekiant reklamuoti investicines paslaugas.
  • Kompanijos dažniausiai yra registruotos egzotiškose jurisdikcijose (Maršalo, Vanuatu Seišelių salynuose ir pan.).
  • Kompanija negali teikti investicinių paslaugų Lietuvoje (tai galima patikrinti Lietuvos banko interneto svetainėje).
  • Reklamuojamas virtualusis turtas.
  • Investavimo konsultantai tikina, kad rizikos investuoti nėra, o uždarbis garantuotas.
  • Didelis ir įtaigus konsultantų spaudimas didinti investavimo sumas.

Sukčiai informaciją platina įvairiausiais kanalais: telefono skambučiais, internetine reklama (dažniausiai klaidinančia) ar interneto straipsniais, elektroniniais laiškais, rengdami pristatymus, mokymus.

Kasmet investicinių sukčių skaičius sparčiai auga, paskaičiuota, kad tokių atvejų 2015–2018 m. išaugo net 80 proc.

Trys atsargumo taisyklės neprofesionaliesiems investuotojams

  • Pirma taisyklė – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.
  • Antra taisyklė – patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Tą galima padaryti Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Licencijavimas. Įmonės pavadinimas turi tiksliai sutapti su nurodytu Lietuvos banko interneto svetainėje.
  • Trečia taisyklė – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“. Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ jiems telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“ ir pan.) ir patikėję savo investicijas sukčiams.

Kilus įtarimams, kad susidūrėte su sukčiais, reiktų nebetęsti bendradarbiavimo su jais, kreiptis į policiją ar Lietuvos banką.

Rekomenduojama svarstyti galimybę investuoti tik jei turite sukaupę santaupų netikėtiems gyvenimo atvejams, esate apsidraudę turtą ir gyvybę, kaupiate ilgalaikiams tikslams ir vis vien dar lieka laisvų pinigų.

Nerekomenduojama investuoti skolintas lėšas.

Kaip prie sukčių stabdymo prisideda Lietuvos bankas?

Lietuvos bankas aktyviai renka informaciją apie galimus sukčiavimo atvejus, išaiškintus perduoda teisėsaugai, turi teisę blokuoti prieigą prie nelegalias investicines paslaugas teikiančių interneto svetainių. Lietuvos banko viena iš svarbiausių funkcijų yra finansų rinkos dalyvių priežiūra ir visuomenės švietimas.

Pinigų muziejuje