BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Iš investavimo istorijos. Tulpių manija

Spausdinti
2020-10-08

Pastaraisiais metais populiari investicija tapo investicija į kriptovaliutas. Prieš gerą dešimtmetį rinkoje atsiradus pirmiesiems virtualiesiems pinigams – Bitcoinbitkoinams, ilgainiui kriptovaliutų „kasimas“, pirkimas, investavimas į jas tapo savotiška manija. Pradėjo rastis vis naujų kriptovaliutų. Kai kurios iš jų leido investuotojams užsidirbti, dalis privertė prarasti naiviųjų santaupas, o dalis tebuvo paprasčiausia afera. 

Ši manija jau yra šiek tiek nuslopusi, visgi kriptovaliutos vis dar sudaro tam tikrą rinkos dalį, o jų vertė vis dar pagrįsta žmonių pasitikėjimu, todėl nėra stabili ir šios rinkos ateitis nėra iki galo aiški. 
Visgi dėlto istorijoje būta ne vieno pavyzdžio, kai, siekdami greitai praturtėti, investuodami žmonės rinkoje išpučiaūsdavo didžiulius ekonominius burbulus, kurie dažnai sprogstadavo ir priverčia patirtidarydavo didelių nuostolių. 

Viena iš tokių istorijų nutiko dar gerokai iki kriptovaliutų atsiradimo. Tiesa sakant, tai nutiko dar tais laikais, kai nebuvo virtualiųjų pinigų, nebuvo ir elektroninių pinigų, net ir pačios elektros nebuvo. 

Tulpių manijos istorija

XVII a. yra laikomas Nyderlandų aukso amžiumi. Tuo metu ši valstybė buvo viena stipriausių pasaulyje, klestėjo jos prekyba, o meno įtaka buvo jaučiama visur. Būtent šis laikotarpis ir siejamas su bene pirmuoju dirbtinai sukeltu ekonominiu burbulu, kuris prasidėjo nuo šiandien įprastos gėlės – tulpės. 

Tulpių gimtine laikoma dabartinė Turkijos valstybės teritorija. Šis augalas buvo auginamas tuometinėje Osmanų imperijoje, o iš jos XVI a. jis atgabentoas į Europą (dažnai šis įvykis siejamas su šv. Romos imperijosaustrų ambasadoriumipasiuntiniu Turkijoje Ožjegjeru de Biusbeku). XVI a. pabaigoje jos pradėjo populiarėti ir buvo kultivuojamos Jungtinėse Provincijose (dab. Nyderlandai). 
Tulpės skyrėsi nuo įprastų Europai gėlių savo žiedo forma ir spalvų įvairumu, todėl greitai šie žiedai tapo prestižo simboliu, nes Europoje jų daug nebuvo, kainavo jos daug ir auginamos buvo tik turtingų, kilmingų asmenų. Buvo atrandamos naujos tulpių rūšys, o jų svogūnėliu importu daugiausiai užsiėmė olandai, kurie ir valdė prekybos kelius.  Netrukus olandiškas tulpes užpuolė virusas – tulpių žiedai įgaudavo įmantrias, anksčiau nematytas formas, kai kurių žiedlapių kraštai tapo karpyti, atsirado naujų atspalvių. Būtent ši anomalija ir tapo tulpių manijos Nyderlanduose priežastimi.

Nors tulpės žydi vos kelias savaites, prekyba jomis vykdavo ištisus metus. Olandai greitai įkūrė tulpių biržą, o naujų ir retų tulpių veislių svogūnėliai greitai tapo spekuliacijų objektu.  Atsirado išvestiniai ateities sandoriai, pagal kuriuos buvo parduodamas būsimas tulpių svogūnėlių derlius. Augo tulpių populiarumas, sparčiai augokilo ir jų kaina. Pavyzdžiui, 1623 m. vieno ypač retos rūšies svogūnėlio kaina galėjo siekti 1 000 guldenų, kaio vidutinis metinis olando uždarbis buvo vos 150 guldenų.  Augo susidomėjimas ir iš kitųose šaliųyse, ypač iš Prancūzijosje, o kylant paklausai, kainos kilo dar labiau didėjo. Nyderlanduose tulpių svogūnėliai buvo ketvirta pagal populiarumą eksporto prekė po džino, silkių ir sūrio.

Už vieną tulpės svogūnėlį buvo galima nusipirkti net visą alaus fabriką. Į šį verslą įsitraukė kone visi olandai, kai kurie net nebuvo matę tulpės. Siekdamos greitai praturtėti, šeimos parduodavo namus, žemes ir investuodavo į tulpių svogūnėlius.  

Visgi dėlto daugelio viltys greitai praturtėti žlugo 1637 m. Žiemą prekyba buvo pasiekusi tokią stadiją, kad vienas tulpės svogūnėlis per vieną dieną pakeisdavo dešimt šeimininkų. Tapo aišku, kad tulpių svogūnėliai nėra jau tokia reta prekė. Ilgainiui iškilo klausimas, ar ši prekė iš tikrųjų tiek verta. Kilus abejonėms, svogūnėlius pradėta pardavinėti už bet kokią kainą.  Kainos staiga pradėjo kristi. Per kelis mėnesius kainos krito daugiau nei 20 kartų. Prie to prisidėjo ir kai kuriuose Nyderlandų regionuose prasidėjęs buboninis maras, pirkėjų ženkliailabai sumažėjo. Pagaliau niekas nenorėjo pirkti to, ko niekam nereikia.

Nuostolių patyrė ne vienas ekonominis sektorius, o labiausiai nukentėjo naivūs investuotojai, likę be žemės ir namų, o tik su beverčiais tulpių svogūnėliais rankose. Pinigus prarado netgi tie, kurie buvo spėję užsidirbti, nes, sprogus burbului, prasidėjo gili ekonominė krizė, po kurios uždirbti pinigai smarkiai nuvertėjo. 
Ekonomistai mano, kad prie šios manijos prisidėjo ir tuo metu Nyderlanduose vykdyta monetarinėpinigų politika. Šalyje cirkuliavo pinigai, kurie buvo „pagaminti iš oro“, o iš Amerikos buvo gabenami milžiniški kiekiai aukso. Tiesiog pinigų pasiūla šalyje buvo per didelė. 

Tulpės ir kriptovaliutos

Žinoma, analogijų su šiandieniniu kriptovaliutų populiarumu galima rasti ne vieną: milžiniškas populiarumas ir noras gauti greitą didelę grąžą, kriptovaliutų naudojimas greičiau kaip investicijaos o ne atsiskaitymo priemonės (tulpės taip pat buvo sodinamos buvo retai, nes tą daryti buvo tiesiog per brangu), prekyboje dalyvaujantys ne tik profesionalai, bet ir įvairiausių socialinių sluoksnių atstovai, kriptovaliutų, kaip ir tulpių, vertės augimas ir t. t. 

Vis dėlto, negalima griežtai teigti, kad kriptovaliutos yra burbulas ir sulauksime likimo, kuris ištiko Nyderlandus XVII a. Nors ateitis dar nėra iki galo aiški, bet kriptovaliutoms piešiamas ir gana optimistinis scenarijus, kuris tiesiog gali pakeisti mūsų supratimą apie ekonomiką ir pinigus. Bet pagrindinės grėsmės nesikeičia – ir nuo XVII a., kurių pagrindinė yrajų buvo žmogaus psichologija. Kaip ir tada, taip ir dabar noras greitai praturtėti užgožia sveiką protąčia ir dabar išlikęs, todėl matome gana nemažai atvejų, kai pinigai tiesiog prarandami nevykusiai investavus. Kita problema – žmonių gobšumas, noras pasipelnyti bet kokiomis sąlygomis, todėl, kaip ir tada, taip ir dabar pasitaiko atvejų, kai įsivaizduojami aukso kalnai tėra paprastas muilo burbulas... 

Investavimo patarimai 

Jei išmintingai valdote savo asmeninius finansus, esate užsitikrinęs rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams, apsidraudęs turtą ir gyvybę bei kaupiate ilgalaikiams tikslams, ir Jums vis dar lieka laisvų lėšų, galite svarstyti galimybę jas įdarbinti. Žinoma, įdarbinti jas galima ir investuojant į kriptovaliutas, bet  svarbu laikytis bent šių 5 patarimų:

  • Investicijas paskirstykite -– neinvestuokite visų santaupų į vieną produktą.
  • Išsiaiškinkite , kokių išlaidų patirsite suinvestavę į pasirinktuą produktuą susijusias išlaidas ir kaip jos paveiks investicinę grąžą. 
  • Išsiaiškinte, kokios rizikos būdingos pasirinktam produktui būdingas rizikas, įvertinkite galimybes prisiimti nuostolius ar prarasti investuotas lėšas. 
  • Atidžiai perskaitykite visas sutarties sąlygas, ne tik reklaminį bukletą! 
  •  Domėkitės savo investicijomis -– tikrinkite, kaip sekasi, o prireikus keiskite investicijų kryptį. 

Plačiau apie tai, nuo ko pradėti investuoti: https://www.lb.lt/lt/investavimas-nuo-ko-pradeti#ex-1-2

Šaltiniai: 

1. https://www.aipt.lt/kriptovaliutu-manija-tulpiu-manija/

2. https://www.fluwel.com/tulip-mania

3. https://en.wikipedia.org/wiki/Tulip_mania

Iliustracijų šaltiniai: 

1. https://en.wikipedia.org/wiki/Tulip_mania#/media/File:Flora's_Malle-wagen_van_Hendrik_Pot_1640.jpg

2. https://www.facebook.com/702803683212093/photos/a.702901539868974/1477720695720384/?type=3

Tai įdomu!