Šiandien kovo 14 d. pasaulyje pusiau juokais minima π skaičiaus diena (dėl panašumo į skaičiaus pradžią 3,14…). Įdomus sutapimas, kad kovo 14 d. gimė ir turbūt garsiausias XX a. mokslininkas Albertas Einšteinas. Šiandien reliatyvumo teorijos ir kitų garsių teorijų, atradimų ir darbų autoriui sukaktų 140 metų.
Gimė A. Einšteinas 1879 m. Ulme, Vokietijoje. Vėliau jis gyveno Šveicarijoje, JAV, o sukūrus Izraelio valstybę 1948, tapo ir šios valstybės piliečiu, netgi gavo siūlymą tapti Izraelio prezidentu! A. Einšteinas mirė 1955 m.
A. Einšteinas buvo ne tik fizikas, bet ir mąstytojas, pasisakęs įvairiomis gyvenimiškomis temomis. Taip pat ir piniginėmis. Štai kelios A. Einšteino mintys apie pinigus:
„Aš esu visiškai tikras, kad joks pasaulio piniginis turtas negali padėti žmonijai, nei jei jis sutelktas labiausiai jai atsidavusių rankose. Tik pavyzdys, kuo skiriasi turtingi ir skurdžiai, gali įkvėpti geroms idėjoms ir kilmingiems žygdarbiams. Pinigai tik skatina savanaudiškumą ir visada gundo jų savininkus leisti juos.“
„Daugelis žvelgia į amerikiečius, kaip į žmones besivaikančius dolerį. Tai yra bjaurus šmeižtas net jei taip galvoja ir patys amerikiečiai.“
Alberto Einšteino atvaizdą galėjome matyti ir ant cirkuliavusių pinigų, ir ant kolekcinių monetų.
Banknotų, kolekcinių ir proginių monetų su A. Einšteino atvaizdu išleista ko geros kelios dešimtys.
Štai keletas iš jų:
1972 m. 5 Izraelio svarų banknotas. Izraelis. 1952 – 1980 m. Izraelyje cirkuliavo Izraelio svarai. Ant jų buvo vaizduojami garsūs žydai. Ant 1972 metų 5 Izraelio svarų banknoto pavaizduotas ir aktyvaus Izraelio valstybės rėmėjo, kuriam net buvo pasiūlyta tapti valstybės prezidentu, A. Einšteino portretas.
1991 m. sidabrinė 10 juanių kolekcinė moneta. Kinija. 1991 m. Kinijos bankas išleido kolekcinę sidabrinę 10 juanių monetą, skirtą garsiajam mokslininkui. Ant jos pavaizduotas A. Einšteinas, sprendžiantis savo sukurtas lygtis. Įdomu, kad įsižiūrėjus, Einšteino veidas iš tiesų primena kiną:)
.jpg)
2005 m. 10 šekelių auksinė kolekcinė moneta. Izraelis. 2005 m. Izraelio bankas išleido kolekcinių 1,2 šekelių sidabrinių ir 10 šekelių auksinių monetų seriją, skirtą specialiosios reliatyvumo teorijos šimtmečiui ir A. Einšteino mirties penkiasdešimtmečiui. Averse pavaizduotos stilizuoti ratai, primenantys A. Einšteino portretą, šalia portreto garsioji formulė E=mc². Reverse monetos nominalai, perskirti planetų orbitų linijų.
2005 m. 10 eurų sidabrinė kolekcinė moneta. Vokietija. Tai pačiai progai 2005 m. Vokietijos bankas išleido ir 10 eurų kolekcinę sidabrinę monetą. Jos averse – stilizuotas erelis, o reverse – sfera ant tinklo, primenanti atomo sandarą. Ant sferos formulė E=mc². Užrašas – 100 reliatyvumui, atomo kvantui.
2015 m. 100 Kanados dolerių sidabrinė kolekcinė moneta. Kanada. 2015 m. 110 metų specialiosios reliatyvumo teorijos jubiliejui skirta moneta išleista Kanadoje. Tai buvo sidabrinė 100 dolerių moneta, ant kurios averse karalienė Elžbieta II, o reverse – A. Einšteino portretas.
2016 m. 10 eurų sidabrinė kolekcinė moneta. Belgija. 2016 m. sukako šimtas metų reliatyvumo teorijai. Šia proga Belgijoje išleista 10 eurų moneta su vienu garsiausių A. Einšteino atvaizdu ir jo sukurtomis formulėmis.
