Pinigų istorija

Laiptais leidžiantis į Pinigų istorijos salę virš durų lankytoją pasitinka meninė kompozicija „Architektūrinė atodanga“ iš sunaikintų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių banknotų su įmontuotomis skaičiavimo mašinėlėmis (dailininkas L. Pivoriūnas). Sunaikintų banknotų drožlės dailininkui tapo statybine medžiaga, puikia meninės išraiškos priemone, simboliu, žyminčiu Europos perėjimą į naują epochą.

Pinigų istorijos salėje pristatoma pinigų raida nuo primityviausių jų formų – grūdų, kriauklių kaurų, kailių, gintaro – iki šiuolaikinių elektroninių pinigų. Pasaulio pinigų kontekste rodomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Respublikos (1918–1940 m. ir po 1990 m.) pinigai.

 

Ekspozicija suskirstyta į lengvai suprantamas ir įsimenamas temas ir parodo pagrindinius pinigų istorijos etapus: „Kai pinigai dar buvo prekės“, „Kai pinigai tapo metaliniai“, „Senovės Graikija – kaldintų monetų pradininkė“ ir kt. Ekspozicijos centre – senieji monetų lobiai ir juvelyriniai gaminiai su monetomis. Apsilankęs improvizuotoje monetų kalykloje, muziejaus lankytojas gali pamatyti kaldinimo technologijų kaitą – nuo atkurtoje primityvioje XV a. kalykloje naudotų įrankių, vėlesnių laikų graižtvinio preso iki filmuotoje medžiagoje rodomos šiuolaikinių monetų gamybos moderniais kaldinimo prietaisais. Pasinaudodamas vienu iš seniausių gamybos būdų, lankytojas pats gali pasijusti kalėju ir savarankiškai nusikalti suvenyrinį 1 skatiko žetoną. Silikoninis kalėjo manekenas su atkurta jam būdinga XV–XVI a. apranga kartu su specialiai parinktais eksponatais tampa emocijas žadinančia priemone, perkelia lankytoją į praeitį, leidžia jam pasijusti istorinių laikų dalyviu.

Interaktyviąja priemone „Kuris metalas sunkiausias?“ suteikta galimybė kilnojant aukso, sidabro ir vario lydinių imitacijas palyginti metalų masę, pajusti skirtumus, o informaciniame plakate rasti paaiškinimų apie metalų tankį ir kitus parametrus.
Lankytojų mėgstama interaktyvioji priemonė – specialios svarstyklės – pateiks atsakymą į klausimą, kiek Jūs kainuotumėte, jei būtumėte auksinis, sidabrinis arba platininis. Įrenginys sujungtas kompiuteriniu ryšiu su internetu ir Lietuvos banko duomenų baze. Jis žmogaus kūno masę paverčia aukso ar kito metalo mase ir pagal realius valiutų kursus ir tauriųjų metalų kainas apskaičiuoja žmogaus vertę eurais, doleriais ar kita pasirinkta valiuta. Atsakymą lankytojas mato kompiuterinio terminalo ekrane arba išspausdintame suvenyriniame talone.

Salės grindyse šviečianti ir primenanti upę meninė instaliacija „Gugolas“ (dail. A. Gerlikas) simboliškai apibendrina visos salės idėją – žmonijos istorija matė daugybę įvairių pinigų, gausybę jų formų, dydžių ir gamybos būdų.