Žodžių kilmė

Kasdien vartojame tokius žodžius kaip pinigai, bankas, banknotas ir kt. Su šiais žodžiais nuolat susiduriame ir Pinigų muziejuje, čia pristatoma pinigų ir bankų istorija.  Ir turbūt nesusimąstome, kokia kai kurių žodžių kilmė. Šiandien keletas kasdieniame gyvenime ir Pinigų muziejuje sutinkamų žodžių kilmės istorijų.

  • Pinigai. Tikrai kasdien vartojate šį žodį, bet ar žinote, kad jis kilęs iš vokiško žodžio Pfennig (pfenigas). Šį žodį dar atsimename iš senųjų Vokietijos pinigų, cirkuliavusių iki euro (smulkieji pinigai vadinosi pfenigais). Pats terminas žinomas dar nuo VIII a., tuo metu smulkus pinigas buvo naudojamas Frankų imperijos teritorijoje, o vėliau terminas papilto po visą Europą (pvz., D. Britanijoje iš šio žodžio kilo smulkiųjų pinigų pavadinimas – peniai, Švedijoje – peningai, Lenkijoje – pfenigai ir t. t.). Lietuvos teritorijoje šis žodis rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas jau nuo XIII a. ir tapo bendriniu. Pati žodžio Pfennig kilmė nėra iki galo aiški, bet greičiausiai susijusi su senovine monetos gamybos technologija, kai monetos buvo šiek tiek išlenkiamos ir priminė apvalią keptuvę (vok. Pfanne).
  • Moneta. Tarptautinių žodžių žodyne šis žodis apibūdinamas kaip metalinis piniginis ženklas (pinigas). Žodis kilęs iš lotynų kalbos, o pats tiesiogiai susijęs su viena Senovės Romos dievybe – deive Junona. Ji buvo daugelio sričių globėja (tarp jų ir valstybės iždo), todėl turėjo daug vardų, vienas iš jų buvo Moneta (patarėja). Romos mieste stovėjo deivės Junonos (Monetos) šventykla ir kadangi, kaip minėta, ji buvo iždo globėja, šioje šventykloje pradėtos kaldinti pirmosios romėniškos monetos (vėliau Romoje kaldinti pinigus šventyklose tapo tradicija).  Žodis moneta tapo bendriniu, metaliniai pinigai buvo vadinami būtent taip ir taip vadinami daugeliu kalbų (itališkai moneta, ispaniškai moneda, rusiškai Монета, vokiškai Münze ir t. t.). Tiesa, anglų kalba moneta yra coin, bet žodžiai money (pinigai) ir mint (pinigų kalykla) kilę būtent  iš šio žodžio.
  • Bankas – finansų įstaiga, vykdanti daug su pinigais susijusių funkcijų. Kokia šio žodžio kilmė? Galbūt pinigai? Galbūt auksas? O gal įstaiga? Iš tiesų jis kilo iš itališko žodžio banco, reiškiančio… suolą arba stalą. Terminas atėjo iš Renesanso Italijos, Florencijos žydų pinigų keitėjų, kurie pinigines operacijas atlikdavo ant žalia staltiese dengtų stalų. Šis terminas galiausiai tapo ir bendru institucijos pavadinimu.
  • Bankrotas. Žodis irgi susijęs su banko kilme. Jis kilo iš itališko žodžio, tiksliau žodžių junginio. Italijoje XVI a. pinigų keitėjai ir žmonės, atliekantys pinigines operacijas, dirbdavo ant suoliukų ar staliukų. Tais laikais galiojo paprotys – kai pinigai tokiam asmeniui pasibaigdavo, stalas buvo sulaužomas, kad jokių operacijų nebūtų galima atlikti. Itališkai sulaužytas stalas yra banco rotta, nuo šio žodžio junginio ir atsirado tarptautinis terminas bankrotas.
  • Banknotas. Turbūt nesunku suprasti, kad šis žodis kilo iš dviejų angliškų žodžių bank ir note. Taigi banko raštelis. Šiandien tai piniginis ženklas, gaminamas iš popieriaus, tankaus audinio ar plastiko. Pirmieji popieriniai pinigai atsirado IX a. Kinijoje, bet pirmieji modernūs banknotai pradėti naudoti XVII a. viduryje Anglijoje. Londono auksakaliai išduodavo raštelius – čekius – savo indėlininkams. Čekiai buvo padengiami indėlininkų bankuose saugomomis vertybėmis. Tokie čekiai ilgainiui tapo legalia atsiskaitymo priemone. Pirmasis centrinis bankas, išleidęs popierinius banknotus, buvo Švedijos bankas (tada vadinosi Stokholmo banku). Jie pakeitė labai nepatogias atsiskaitymams skirtas nuo kelių iki keliasdešimt kilogramų sveriančias varines plokštes. Įdomu, kad pirmieji banknotai iš tiesų buvo rašteliai, ant kurių informacija buvo rašoma ranka, dedami parašai ir antspaudai.
  • Kapitalas. Lietuviškai šį žodį kildiname iš angliško capital (pagrindinis). Visgi šio žodžio reikšmė turi gilesnę prasmę. Žodis siekia dar tuos laikus, kai vyko natūriniai mainai ir galvijai buvo viena iš svarbiausių prekių. Angliškas capital kilo iš lotyniško žodžio caput, reiškiančio galvą, o tiksliau galvijo galvą. Taigi, kuo daugiau galvijų galvų turi (kitaip sakant galvijų ar jiems lygaus turto), tuo esi turtingesnis. Įdomu tai, kad angliškas žodis cattle (galvijai) taip pat kilo iš to paties lotyniško žodžio (o ne atvirkščiai). Cattle Vakarų Europoje senovėje reiškė kilnojamąjį turtą (taip pat ir gyvulius), žodis prigijo ir dabar naudojamas kaip terminas. Dar vienas įdomus faktas – žodis kapitalistas yra senesnis už žodį kapitalizmas. Kapitalizmo terminas pirmą kartą pavartotas XIX a., o žodis kapitalistas (žmonės, sukaupę tam tikrą turtą) žinomas jau nuo XVII a.
  • Numizmatika.  Tai monetų ir banknotų kolekcionavimas, pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, archeologinius jų kompleksus (lobius), monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartą pagal monetas bei su monetų gamyba susijusius dalykus (kalimo štampus, dokumentus, ir t. t.). Tokį apibūdinimą mums pateikia tarptautinių žodžių žodynas. Bet kokia tikroji šio žodžio reikšmė? Pats žodis pradėtas vartoti Vakarų Europoje XVIII – XIX a., o kilo jis iš lotynų kalbos žodžio nomisma, reiškiančio moneta. Tai sulotynintas graikiškas terminas νόμος (nomos) – teisėtoji, įprasta, paprotinė. Tai reiškia, kad monetos buvo įprastos ir teisėtos mokėjimo priemonės.
  •  Biudžetas. Spėjamas laukiamų valstybės, įstaigos, įmonės arba asmens tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų apskaičiavimas arba kieno nors pajamų ir išlaidų sąmata ar laiko išteklių naudojimo planas (Tarptautinių žodžių žodynas). Šio žodžio kilmė prancūziška. Bougette reiškia odinį krepšį, o šio žodžio kilmė lotyniška – bulga (mažas krepšelis, kuprinė). Tiesa, pats ekonominis terminas atsirado Anglijoje, nes žodis budget čia reiškė ir krepšį, ir piniginę, ir tiesiog panašų daiktą, pagamintą iš odos. XVI a. jis galėjo reikšti ir patį daiktą, ir jo turinį, o nuo XVIII a. jis tapo ir ekonominiu terminu.  Žinoma net tiksli data – 1733 m., nors autorius nežinomas. Anonimo parašytame pamflete pašiepiamas to meto Anglijos finansų ministras, ten yra eilutė: ministras atveria savo biudžetą (t. y. piniginę) ir pateikia pasiūlymus. Žodis prigijo ir iki šiandien yra vartojamas kaip ekonominis terminas.
FacebookTwitterGoogle+