Žemaitiškų pinigų istorija

2019 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos bankas išleido pirmąją proginę 2 eurų monetą iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“, skirtą Žemaitijai. O ar būta kada nors žemaitiškų pinigų?  Papasakosime jums keletą istorijų apie tai. Viena jų rimtesnė, įvykusi dar Pirmojo pasaulinio karo metu, o antra linksmesnė, susijusi su Lietuvos atgimimu, kai žmonės pradėjo kvėpuoti laisviau, o ir idėjų linksmų nestokojo.

Sedos pinigai

Seda yra miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, 24 km nutolęs nuo Mažeikių. Nors čia šiandien gyvena mažiau nei tūkstantis gyventojų, Seda turi miesto statusą ir yra vienas mažiausių miestų Lietuvoje.

Istoriniuose šaltiniuose Seda minima dar XIII a., o jau XV a. ji garsėjo kaip prekybos su Livonija centras. Taigi pinigų srautai per šį miestą turėjo plaukti nemenki.

Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvos teritoriją užėmė Kaizerinė Vokietija, Sedoje 1915 m. buvo išleisti vietiniai okupaciniai pinigai. Vokiečiai dėl metalo trūkumo ir dėl ekonomikos suirutės Vokietijoje leido vietinius laikinuosius sunkmečio pinigus (notgeldus). Pinigai galiojo tik konkrečiose nedidelėse teritorijose (miestuose, kaimuose, gyvenvietėse). Tokių pinigų leidybos praktika taikyta ir okupuotuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje. 1915 m. užėmę Lietuvą, vokiečiai leido ne tik proginius, sidabrinius medalius, bet ir vietinius pinigus. Pirmieji tokie pinigai pasirodė būtent Sedos apskrityje. Jos karo viršininkas Pauly 1915 m. lapkričio 2 d. išleido 3, 5, 10, 15, 25 ir 50 nominalo popierines kapeikas, skirtas vietinei apyvartai ir smulkiems atsiskaitymams. Tai buvo ant prasto popieriaus vienpusiu būdu atspausdinti bonai (trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai). Juose vokiečių kalba buvo nurodytas nominalas, išleidimo data ir leidėjas – apskrities viršininkas (Kreisamtmann). Pinigų tikrumą savo antspaudu patvirtino Sedos apskrities viršininkas. Notgeldai pasirodė dar anksčiau už okupacinius Vokietijos pinigus – rublius ir kapeikas. Vis dėlto cirkuliavo jie tik metus ir 1916 m. lapkričio 10 d. buvo išimti iš apyvartos.

 

Tokie banknotai šiandien yra labai reti, bet vieną tokį (15 kapeikų) galima pamatyti ir Lietuvos banko Pinigų muziejuje.

Sedos krašto žmonės notgeldus prisimena dar ir šiandien ir netgi jais didžiuojasi. 2015 m. įvyko miesto šventė, kurioje paminėtas Sedos pinigų išleidimo šimtmetis. Šventės proga buvo rekonstruoti senieji pinigai, sukurtas jubiliejinis šventinis Sedos pinigas 100 SEDU ir išleisti šventiniai pašto ženklai su spaudu. Sukurtas net vaidinimas „Sedos notgeldai“.

Seda Pirmojo pasaulinio karo metais nebuvo vienintelis miestas Žemaitijoje, kuriame buvo leisti vietiniai notgeldai, juos turėjo ir Klaipėdos kraštas, tiesa, tada priklausęs Vokietijos teritorijai. Telšiuose, vokiečių užimtuose 1915 m., galėjo būti išleisti bonai su Telšių komiteto nuo karo nukentėjusiems gyventojams remti antspaudu ir rabino Josifo Blocho parašu.

Litai

Tikriausiai jums bus netikėta žinia, kad Žemaitijoje 1989 m. buvo išleisti litai. Visi juk puikiai žinome, kad litai apyvartoje pasirodė tik 1993 m. Tad kas per žemaitiški litai?

O istorija tokia, kad 1989 m. žemaitis Kazys Almenas pasiūlė surengti didelę žemaičių šventę – mugę su savais pinigais. Dailininkas Vilius Puronas suprojektavo žemaitiškus banknotus, kurie turėjo visus pinigų atributus. Penkių nominalų banknotai, trijų nominalų litai ir dviejų nominalų centai buvo atspausdinti ant gelsvo su geometrinio ornamento vandenženkliais popieriaus. Litų aversuose buvo pavaizduoti – Lietuvos ir Žemaitijos valdovų portretai, o reversuose – senovės kariai. Centai papuošti populiaraus dailininko Kazio Šimonio pasakų iliustracijų fragmentais. Banknotai sukurti koliažo principu, juose gausu ornamentų, giljošų, humoristinių žemaitiškų užrašų. Pavyzdžiui, buvo galima pamatyti tokį užrašą: „Katras pasimislys dėrbtė netėkrus piningus ir anus skleste, tas gaus katuorgas iki aštuoniu metu“. Toks pats užrašas (tik užrašytas netarmiškai) buvo ir ant kaizerinės Vokietijos laikais naudotų okupacinių pinigų (ostmarkių ir ostrbulių).

Tarp mugės lankytojų pinigai buvo labai populiarūs. Kaip prisimena jų autorius, dailininkas V. Puronas, Šiaulių sporto manieže kiekvienas pilietis, įeidamas į mugę, privalėjo savo rublius išsikeisti į žemaičių litus, o išeidamas iš žemaitiškos teritorijos galėjo vėl atgauti sovietinę valiutą. Vakarop išaiškėjo, kad daugiau kaip 3 000 žemaitiškų litų buvo išsinešta kaip suvenyrai. 1990 m. Šiauliuose lankantis tuomečiam TSRS vadovui Michailui Gorbačiovui, buvo numatyta jam įteikti tokių banknotų rinkinį susitikimo su miesto inteligentija metu. Deja, vadovo maršrutui pasikeitus, šis sumanymas nepavyko.

Moneta, skirta Žemaitijai

Proginės 2 eurų monetos, skirtos Žemaitijai, nacionalinėje pusėje skyde pavaizduota meška, stovinti ant užpakalinių kojų, su grandine ant kaklo – tai istorinis Žemaitijos herbas. Virš skydo – heraldinė kunigaikštiška kepurė, skydą laiko šarvuotas karys, drąsos, pasiaukojimo ir meilės tėvynei simbolis, ir deivė su inkaru, vilties simbolis.

Monetos nacionalinės pusės autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Proginė moneta Žemaitijai yra pirmoji iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“ – iki 2023 m. bus išleistos proginės 2 eurų nominalo monetos visiems penkiems Lietuvos etnografiniams regionams – Žemaitijai, Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai ir Mažajai Lietuvai. Antroji šios serijos moneta, skirta Aukštaitijai, apyvartoje pasirodys kitų metų pradžioje.

2 eurų moneta Žemaitijai į apyvartą išleidžiama 500 tūkst. vnt. tiražu.

FacebookTwitterGoogle+