Šimtmečio istorijos. Lietuvos banko pastatas Panevėžyje.

Šiandien Lietuvos bankas veikia dviejuose miestuose, Vilniuje ir Kaune. Tarpukario Lietuvoje banko skyrių buvo gerokai daugiau. Buvo statomi ir atskiri skyrių pastatai, jie praturtino Lietuvos miestų architektūrą. Daugelis šių pastatų išliko iki mūsų dienų ir šiandien atlieka komercinių bankų funkciją. Šį kartą papasakosime apie Lietuvos banko pastatą Panevėžyje.

Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 m. spalio 2 d. Pagrindinis jo uždavinys buvo reguliuoti pinigų apyvartą, lengvinti pinigų išmokėjimą, sukurti pastovią ir patvarią pinigų sistemą, skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą. Bankui 20-čiai metų suteikta išimtinė teisė leisti banknotus. Be to, Lietuvos bankas iš dalies atliko ir komercinio banko funkcijas (pvz., teikė komercines paskolas ir pan.). Pagal 1922 m. gruodžio 20 d. sutartį, pasirašytą finansų, prekybos ir pramonės ministro ir Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos bankas buvo įpareigotas iki 1923 m. birželio 30 d. perimti iš Finansų ministerijos valstybės iždinių ir valstybinių taupomųjų kasų operacijas, todėl visas iždinių tinklas buvo perduotas Lietuvos bankui. Iždinių pastatuose ir pradėjo veikti Lietuvos banko skyriai. 1923 m. pabaigoje tokių skyrių visoje Lietuvoje veikė 22. 1932 m. Lietuvos bankas jau turėjo 26 skyrius, juose dirbo beveik 500 tarnautojų.

Banko skyriai buvo įkurdinami senuose iždinių pastatuose, išpirkus juos iš ankstesnių savininkų arba valstybės, ir nupirktuose naujuose pastatuose. Tačiau ne visi skyriai turėjo tinkamas patalpas, o darbuotojai geras sąlygas. Ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos bankas išplėtė ir sustiprino savo materialinę bazę, todėl skirtinguose miestuose pradėjo statyti naujus Lietuvos banko pastatus. Iš viso pasatyti 8 tokie pastatai.

Pirmasis Lietuvos banko skyrius pastatytas Panevėžyje. Tuo metu Panevėžys buvo ketvirtas didžiausias miestas Lietuvoje. Jis sparčiai plėtėsi jau nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio, formavosi kaip pramonės miestas. Lietuvos banko skyrius įsikūrė nuo 1923 m. veikusioje carinėje iždinėje Laisvės aikštėje.

Tačiau ilgainiui iždinės patalpos tapo per mažos. 1930 m. pradžioje pradėta rūpintis naujo skyriaus statybomis. Buvo svarstoma galimybė įsigyti Panevėžio savitarpio paskolos draugijos pastatą, kurį nuomojosi ir Kooperacijos banko skyrius, tačiau nutarta pirkti sklypą Respublikos bei P. Puzino gatvių sankirtoje ir jame statyti pastatą. Už 30 000 litų buvo įsigyti du sklypai iš dviejų žydų šeimų. Juose ir turėjo iškilti naujasis pastatas.

Pastatą projektavo garsus to meto architektas profesorius Mykolas Songaila, sukūręs ir įspūdingų, modernių Lietuvos banko Kauno rūmų projektą (1928 m.). M. Songaila, galima sakyti, buvo tapęs oficialiu Lietuvos banko architektu, jis projektavo didžiąją dalį ir kitų banko pastatų. Architektas pateikė keletą projektų, kol buvo priimtas galutinis Panevėžio skyriaus rūmų projekto variantas.

 

Prašymas leisti statyti banko skyriaus rūmus Panevėžio miesto valdybai buvo pateiktas 1930 m. rugsėjo 23 d. Rugsėjo 25 d. Panevėžio miesto statybos komisija, dalyvaujant miesto burmistrui T. Chodakauskui, miesto gydytojui daktarui Didžiuliui ir inžinieriui K. Germanui, pritarė statybai. Statybos darbų konkursą, paskelbtą „Lietuvos aide“, laimėjo statybos darbų rangovas iš Kauno L. Markovičius, su juo ir buvo pasirašyta statybos darbų sutartis. Joje nurodyta, kad „darbai kokybės atžvilgiu neturi būti blogesni už Lietuvos banko rūmų Kaune pastatymo darbus“.

 

Pagal sutartį darbai buvo paskirstyti į du etapus. Pirmasis turėjo baigtis 1930 m. gruodžio 1 d., o visi darbai turėjo būti baigti 1931 m. spalio 1 d. Statyba kainavo 415 tūkst. litų. Papildomai kainavo šildymo, ventiliacijos, kanalizacijos, vandentiekio, elektros, signalizacijos įrengimo, skulptūros sukūrimo darbai ir t. t. Statybai panaudota daugiau kaip 300 tūkst. Šiauliuose degtų plytų ir apie 120 metrų bėginių metrų tašyto granito akmenų cokoliui. Pinigų saugykloms ir seifams įrengti – 1,6 km siaurojo geležinkelio bėgių. Žinoma, kad statybose dalyvavo apie 60 žmonių. Be pagrindinių rūmų statybos darbų, L. Markovičiaus firma privalėjo įrengti šaligatvius, garažą su sandėliu ir tvora iš gatvės pusės. Rūmuose įrengtas ir butas direktoriui Aleksandrui Jurgučiui (jis čia dirbo ir gyveno iki 1938 m.). Firma darbus baigė 1931 m. pabaigoje, bet interjero darbai (pvz., Kauno baldų ir medžio dirbinių fabriko medžio darbai) buvo baigti tik 1932 m., o telefonai ir signalizacija baigti instaliuoti 1934 m. Įdomu, kad 1932 m. banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste.

Pastato kompozicija panaši į anksčiau statytų Kauno rūmų – du stačiakampius banko tūrius, pastatytus skirtingose gatvėse, jungia kampinė pusapskritė dalis. Pastato fasade vengta dekoro, išlikęs ornamentinis pagražinimas su Vyčiu Respublikos gatvės fasade. Interjeras ištaigingas. Operacijų salę dengia skliautuotas kupolas, jį laiko 12 garsaus skulptoriaus J. Zikaro (Laisvės statulos Kaune ir lietuviškų tarpukario monetų autoriaus) sukurtų atlantų. J. Zikaras atliko ir kitus skulptūros darbus banko viduje. Šių darbų vertė – 13 500 litų. Po kupolu kabėjęs originalus šviestuvas, puošęs banko operacijų salę, dingo pokario metais, šiandien salėje kabo panevėžiečio dailininko V. Žigo sukurtas 24 šakų 2 aukštų augalinės formos šviestuvas. Originalius banko seifus sumontavo vokiečių firma „Berlin Reinkendorf“.

Banko atidarymo iškilmės buvo numatytos 1931 m. lapkričio 8 d. Į jas planuota kviesti 55 asmenis, premjerą J. Tūbelį, banko valdytoją Vl. Stašinską, kitus garbingus svečius. Tačiau dėl pasaulinės krizės nuspręsta iškilmių nedaryti. Į naujas patalpas persikelta 1931 m. lapkričio mėnesį. Banko rūmai buvo apdrausti 300 tūkst. litų suma.

Nors pastatas buvo įrengtas prieš beveik 100 metų, bet jis taip puikiai pritaikytas banko reikmėms, kad bankas, tiesa, komercinis (Luminor Bank AB), čia veikia ir šiandien, o įspūdingu J. Zikaro sukurtu interjeru gali pasigrožėti kiekvienas ten apsilankęs.

FacebookTwitterGoogle+