Šimtmečio istorijos. Lietuvos banknotų kūrėjas Antanas Žmuidzinavičius.

Šiandien spalio 31 d. Šią dieną sukanka 142 metai, kai 1876 m. gimė vienas garsiausių Lietuvos dailininkų Antanas Žmuidzinavičius (1876 – 1966).

Trumpa biografija 

Gimė jis Seirijuose, Lazdijų rajone, (jo garbei šiandien pavadinta ir Seirijų gimnazija). Nuo 1899 m. studijavo tapybą Varšuvoje, vėliau praktikos įgavo įvairiuose Vakarų Europos miestuose (Miunchene, Paryžiuje ir kt.), JAV.

A. Žmuidzinavičius per savo gyvenimą nutapė daugiau nei 2000 paveikslų, daugiausiai peizažų ir portretų. Kūrė temines kompozicijas, plakatus, apipavidalino nemažai knygų. Garsėjo ir kaip visuomenės veikėjas, kolekcionierius. Rinko liaudies meno kūrinius. Sukaupė nemažą velnių kolekciją, kurios pagrindu 1965 m. Kaune įkurtas Velnių muziejus.

1907 m. su kitais suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją ir kurį laiką buvo jos pirmininkas.

A. Žmuizinavičius prisidėjo ir prie nacionalinių simbolių kūrimo. Visų pirma vėliavos, apie kurios dizainą svarstyta dar būnant Carinės Rusijos sudėtyje. 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime pasiūlytas raudonos vėliavos su Vyčiu centre variantas buvo atmestas dėl asociacijų su socialistais. Diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje atsinaujino tik 1917 m. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių spalvų dominavusių tautiniuose drabužiuose ir juostuose. 1917 m. konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Ja ir buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė, kurioje vyko konferencija. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri. Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas, kurį pasiūlė Tadas Daugirdas. Tarp žalios ir raudonos spalvų įvesti ploną geltonos spalvos juostą, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Lietuvių konferencija dėl vėliavos neapsisprendė, tad pavedė šį klausimą išspręsti Lietuvos Tarybos sudarytai komisijai, kurią sudarė J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas. Komisija nusprendė A. Žmuidzinavičiaus vėliavos projektą papildyti dar viena – geltona – spalva. 1918 m. balandžio 19 d. Komisija priėmė Lietuvos vėliavos projektą, kurį sudarė trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona.

Dailininkas sukūrė ir vyčio variantą, kuris Tarpukario Lietuvoje buvo plačiai naudojamas, nors ir oficialaus statuso neįgavo. Beje, šio vyčio atvaizdą galime matyti ir ant pirmųjų laikraščio „Lietuvos aidas“ numerių. Vytis pasirinktas kaip savotiškas šio laikraščio logotipas. „Lietuvos aide“ visuomenei buvo pristatytas ir Vasario 16 Nepriklausomybės akto tekstas. Beje, jis ir dirbo šiame laikraštyje.

A. Žmuidzinavičius – pirmųjų lietuviškų pinigų kūrėjas

A. Žmuidzinavičius prisidėjo ir prie pirmųjų pokario lietuviškų pinigų kūrimo.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta svarstyti ir savos valiutos įvedimo klausimas, kuris galutinai išspręstas tik 1922 m., įvedus litą. Iki tol Lietuvoje cirkuliavo vokiškos okupacinei Ostlando teritorijai skirtos markės (ostmarkės) Lietuvoje pervadintos auksinais. Svarstymų kuo jas pakeisti buvo daug. 1919 m. netgi pradėti savų pinigų įvedimo darbai. Sukurtas pinigo pavadinimas – muštinis, sukurtas ir šių pinigų dizainas, vienas iš kurių autorių ir buvo Antanas Žmuidzinavičius. Derėtasi netgi su švedais dėl muštinių spausdinimo, visgi Lietuvos Respublika dar nebuvo pakankamai stipri, kad galėtų įsivesti naują valiutą. Šios idėjos atsisakyta, išliko tik keli muštinių projektai (Plačiau).

1922 m. spalio 2 dieną pasirodė litas. Pradžioje tai buvo Vokietijoje spausdinti laikinųjų litų banknotai. Jie spausdinti skubiai, todėl detalūs banknotų vaizdai kuriami nebuvo. Spaustuvė, jau anksčiau spausdinusi Vokietijos ir Estijos markes, turėjo banknotų piešinių, pagrindo raštų bei kitų detalių atsargą. Pasirinkti piešiniai buvo papildyti lietuvišku tekstu ir vyčiu. Vytis labai priminė A. Žmuidzinavičiaus kurtą vyčio variantą. Labai didelė tikimybė, kad autorius irgi buvo jis.

Vėliau buvo išleista ne viena litų banknotų laida. Banknotai tobulėjo, daugėjo apsaugos požymių, o, svarbiausia, banknotų dizainas buvo kuriamas Lietuvos dailininkų. A. Žmuidzinavičiui taip pat teko ši garbė. Jam patikėtas 1927  m. lapkričio 24 d. laidos 10 litų banknotas. Banknotas turėjo atspindėti Lietuvą, kaip žemės ūkio kraštą. Nuspręsta banknote pavaizduoti gražią lietuvišką sodybą. A. Žmuidzinavičius ieškojo tokios, o savo sodybos nuotrauką dailininkui paskolino garsus tekstilininkas Antanas Tamošaitis. Šis vaizdas tiko ir atsidūrė ant 10 litų banknoto. Įdomu, kad žmogus sėjantis grūdus paveiksle yra A. Tamošaičio brolio, kuris ir liko įamžintas ant banknoto (Plačiau).

Daugiau banknotų A. Žmuidzinavičius nesukūrė. 1926–1940 m. dėstė piešimą Kauno meno mokykloje. 1941–1951 m. Kauno taikomosios dailės institute. 1947 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

A. Žmuidzinavičius mirė 1966 m. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Brangiausi A. Žmuidzinavičiaus paveikslai

Kadangi kalbame apie šį garsų Lietuvos dailininką ir pinigus, negalime nepaminėti ir brangiausiai parduotų A. Žmuidzinavičiaus paveikslų.

Brangiausių paveikslų trejetukas (Šaltinis):

  1. Brangiausiai XXVIII Vilniaus aukcione parduotas paveikslas „Dzūkų kaimelis“. Parduotas už 53 579.70 EUR. Pradinė kaina buvo 25 776.18 EUR. Sukūrimo metai: 1910 m. Drobė, aliejus.

 

  1. Grybautojos saulėje“. Parduotas XXXIX Vilniaus aukcione už 32 000 EUR. Pradinė kaina buvo 12 800 EUR. Sukūrimo metai: 1932 m. Drobė, aliejus.

 

3. „Piemuo“. Parduotas XLVIII Vilniaus aukcione už 19 000 EUR. Pradinė kaina buvo 19 000 EUR. Sukūrimo metai apie 1944 m. Drobė ant kartono.

FacebookTwitterGoogle+