Šimtmečio istorijos. Kajetonas Sklėrius.

1876 m. liepos 27 d. gimė garsus lietuvių tapytojas, skulptorius, pedagogas Kajetonas Sklėrius (1876–1932). Jis buvo moderniosios akvarelinės tapybos pradininkas Lietuvoje. Sukūrė nemažai vertingų dailės darbų. Menininkas kūrė ir skulptūras (pvz., poeto ir kunigo Antano Strazdo, gydytojo ir visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus, savo motinos portretus-bareljefus ir pan.).

Daug menininko darbų yra saugoma muziejuose arba privačiose kolekcijose, todėl nėra paprasta juos apžiūrėti. Bet pačią didžiausią K. Sklėriaus sukurtą skulptūrinę kompoziciją mes galime pamatyti labai paprastai ir, beje, nemokamai. Tereikia apsilankyti Kaune. 1928 m. čia duris atvėrė vienas moderniausių ir gražiausių to meto Kauno pastatų – Lietuvos banko rūmai (Maironio g. 25). Neoklasicistinio stiliaus rūmai pasižymėjo prabanga, juose buvo gausu garsių tarpukario menininkų sukurtų kūrinių, kuriuos galime pamatyti ir šiandien. Ant pastato fasado matome K. Sklėriaus sukurtą alegorinę skulptūrinę kompoziciją, vaizduojančią du vyrus ir dvi moteris, viduryje puikuojasi skydas su vyčiu ir Gediminaičių stulpais. Skulptūrinė grupė – vyrų ir moterų figūros su atitinkamais darbo įrankiais bei gaminiais – alegoriškai perteikia žemės ūkio, pramonės ir karybos temas.

Įdomu, kad Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, rūmai išliko beveik nepakeisti, juose ir toliau veikė bankas, interjeras tuometei nomenklatūrai tiko. Užkliuvo tik „buržuazinės“ Lietuvos simboliai – vytis ir Gediminaičių stulpai, esantys K. Sklėriaus skulptūrinės kompozicijos skyde. Juos buvo įsakyta nudaužyti. Tačiau patriotiški kauniečiai tikėjo, kad okupacija amžinai nesitęs, todėl nusprendė simbolius ne sunaikinti, o tiesiog paslėpti – ant jų buvo uždėtas metalinis tinklelis ir užteptas tinko sluoksnis. Atkūrus Nepriklausomybę, tinklelis buvo nuimtas ir skydas įgavo savo pirminį vaizdą. Beje, šią skulptūrą galime matyti ne tik išorėje, bet ir viduje. Rūmų vestibiulyje prie pat įėjimo yra sumažinta šios skulptūros versija.

Kviečiame apsilankyti Lietuvos banko rūmuose Kaune ir pasigrožėti ne tik neoklasicistinio stiliaus architektūra, bet ir reikšmingu tarpukario Lietuvos menininkų palikimu.

 

FacebookTwitterGoogle+