Šimtmečio istorijos. Iš kur atsirado lito pavadinimas?

1919 m. muštinių projektas nebuvo įgyvendintas. Svarstyti ir kiti variantai (pvz., buvo netgi siūlyta būsimuosius pinigus apdrausti grūdais ir pavadinti juos „ruginiais“. Žinoma, šis siūlymas rimtai svarstytas nebuvo), bet ekonominė padėtis to padaryti neleido. Sąlygos įsivesti savo valiutą ir įsteigti valstybės banką atsirado tik XX a. 3 deš. pradžioje, sustiprėjus ekonomikai ir stabilizavusis tarptautinei situacijai. Pagaliau ir būtinybė buvo didelė, nes infliacija didėjo kasdien, tuo metu cirkuliavę auksinai (ostmarkės) smarkiai nuvertėjo. 1922 m. savų pinigų išleidimo klausimas svarstytas labai aktyviai. Steigiamasis Seimas šiam reikalui sudarė Ekonominę komisiją, ji turėjo priimti svarbiausius sprendimus. Jai vadovavo Juozas Vailokaitis, o sekretorius buvo Vaclovas Vaidotas. Buvo sprendžiama daug klausimų, bet svarbiausias jų buvo piniginio vieneto aukso turinio nustatymas. Gana greitai buvo sutarta, kad piniginis vienetas bus susietas su JAV doleriu (1:10) ir prilygs 0,150462 g aukso.

Nemaži ginčai virė dėl piniginio vieneto pavadinimo. Siūlymų būta įvairiausių: auksinas, muštinis, doleris, krona, frankas, grašis, lyra, lietas, skydas, vytis ir kt. Vis dėlto dauguma pavadinimų buvo arba ne tautiški, arba užsieniečiams sunkiai ištariami. Komisijos sekretoriui Vaclovui Vaidotui kilo mintis valiutos pavadinimą susieti su Lietuva. Savo prisiminimuose jis rašė, kad pastebėjo, jog pirmosios trys Lietuvos raidės užsienio kalbose prasideda vienodai – „LIT“. Prie šio skiemens pridėjęs galūnę „as“, V. Vaidotas sukūrė žodį „litas“. Tiesa, panašiu metu (lito pavadinimas svarstytas 1922 m. rugpjūčio mėn.) jau buvo pradėjęs cirkuliuoti Latvijos latas. O tai, žinoma, taip pat galėjo įkvėpti pinigą pavadinti litu. Vis dėlto šis siūlymas iš karto palankiai sutiktas nebuvo. Per pirmąjį komisijos balsavimą dėl pinigo pavadinimo daugumą balsų surinko „auksinas“. Prireikė antrojo balsavimo. O prieš jį V. Vaidotas aktyviai agitavo visus balsuoti už „litą“ ir daugumą įtikino. Galutiniame balsavime „litas“ laimėjo. O Steigiamojo Seimo plenume santykiu 32 ir 16 „litas“ nugalėjo galutinai. Kur kas mažesnės diskusijos kilo dėl šimtosios lito dalies pavadinimo. Centas buvo išrinktas beveik vienbalsiai, argumentuojant tuo, kad, viena vertus, litas bus susietas su doleriu, o kita vertus, bus išreikšta pagarba JAV lietuviams. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė piniginio vieneto įstatymą, o rugpjūčio 22 d. LR prezidentas Antanas Stulginskis šį įstatymą pasirašė. 1922 m. spalio 2 d. apyvartoje pasirodė auksu padengti litų ir centų banknotai.

 

FacebookTwitterGoogle+