Pirmoji paskaita 3X3

Trečiadienį, lapkričio 18 d., Pinigų muziejuje įvyko pirmoji paskaita iš paskaitų ciklo „3X3“. Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyresnioji specialistė Ramunė Juzėnienė pristatė savo skyriaus veiklą ir papasakojo apie eurų banknotų ir monetų ypatybes ir apsaugos požymius.

Nors naujo dizaino 20 eurų banknotas, pasirodys tik lapkričio 25 d., dalyvavę paskaitoje vieni pirmųjų turėjo galimybę ne tik pamatyti, bet ir paliesti naująjį banknotą. Ramunė Juzėnienė paaiškino kuo ypatinga yra naujoji „Europos“ eurų banknotų serija, kokie svarbiausi naujųjų banknotų apsaugos požymiai ir kitus svarbius dalykus.

Kadangi dalyvauti paskaitoje pavyko ne visiems, pateikiame 10 svarbiausių ir įdomiausių papasakotų dalykų.

– Naujoji eurų banknotų serija vadinama „Europa“, anksčiau šios serijos buvo 5 ir 10 eurų banknotai: 5 eurų banknotas apyvartoje pasirodė 2013 m., o 10 eurų – 2014 m. 20 eurų banknotai apyvartoje pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d. ir tai bus pirmasis naujas „Europos“ serijos banknotas išleidžiamas Lietuvai tapus euro zonos nare.

– Banknotų serija „Europos“ vardu pavadinta dėl to, kad apsaugos priemonėse naudojamas graikų mitologijos personažo Europos, iš kurios vardo kilęs ir mūsų žemyno pavadinimas, portretas. Atvaizdas paimtas iš senovinės (daugiau kaip 2000 metų) graikiškos vazos, saugomos Luvre. Dailininkai ilgą laiką ieškojo tinkamiausio Europos veido ir nusprendė, kad šis yra autentiškiausias, gražiausias ir vienintelis Europos portretas, kuriame ji šypsosi.

– Pirmą kartą eurų banknote popierius komponuojamas kartu su plastiku. Naujajame 20 eurų banknote yra plastikinis langelis su Europos atvaizdu, jis matomas pažvelgus prieš šviesą. Be to, langelis holograminis – banknotą pakreipus, matyti spalvos ir raštai. 20 eurų banknotas technologiškai moderniausias ir saugiausias eurų banknotas. Plačiau filmuke: https://www.youtube.com/watch?v=hFbCby2-g7s

– Kuo didesnis eurų banknoto nominalas, tuo didesnis ir pats banknotas. Tai – ir apsaugos priemonė, ir pagalba silpnaregiams bei akliesiems. Ant „Europos“ serijos banknotų yra papildomos priemonės turintiems regėjimo negalią. Kairėje pusėje galima apčiuopti eilę iškilių brūkšnių (5 eurų banknote tarpų tarp brūkšnių nėra, 10 eurų yra vienas tarpas, o 20 eurų – du tarpai).

– Atskirti tikrus banknotus nuo padirbtų galima metodu „apčiuopk, pažvelk, pakreipk“: čiuopiama tiek ypatinga popieriaus struktūra, tiek nelygumai pagal dešinįjį ir kairįjį kraštus; pažvelgus prieš šviesą vandens ženkle ir langelyje išryškėja Europos portretas; pakreipus hologramoje išryškėja Europos portretas ir nominalo skaičius; banknotą kreipiant blizga viršutinė arba apatinė smaragdo spalvos skaičiaus dalis.

– Anksčiau vos ne pagrindine apsaugos priemone laikyti ultravioletinėje šviesoje matomi paveikslėliai šiais laikais praktiškai nebėra apsaugos priemonė, nes juos padirbti labai paprasta. Dažniausiai tikrinama pagal apsauginį siūlelį, hologramines juosteles ar fragmentus, vandens ženklus, mikrotekstą ir pan.

– Kiekvienas eurų banknotas turi unikalų numerį, susidedantį iš raidės (leidybinio šrifto) ir 11 skaitmenų. Eurų banknotai spausdinami 16 Europos spaustuvių ir senesnio pavyzdžio banknotuose nurodyta raidė reiškė konkrečią spaustuvę, dabar to nėra. Visgi šiek tiek numeris mums padėti gali. Paskutinis numerio skaitmuo yra kontrolinis ir jis niekada nėra 0, todėl pamačius banknotą su 0 numerio pabaigoje galima iš karto suprasti, kad banknotas padirbtas. Tiesa, matyt daugelis padirbinėtojų šią gudrybę žino, bet tokių atvejų pasitaiko.

– Lietuvos bankas keičia litus į eurus – keičiami netgi sudegę (jei išliko), sutrūniję, suplėšyti ar kitaip (netyčia) sugadinti pinigai. Suabejojus, ar pinigas yra tikras, jį reikia nešti į Lietuvos banką. Tačiau Lietuvos bankas tyčia sugadintų pinigų ir monetų, sugadintų vykdant procesą, kurį pagrįstai galima laikyti turinčiu monetas keičiantį poveikį (pvz., iš fontanų surinktų monetų, panaudotų papuošalams monetų). Pakeisti neįmanoma ir banknoto, jei jo išlikę mažiau kaip 50 proc.

– Atsiskaityti galima ir kolekcinėmis monetomis, bet tik jas išleidusioje valstybėje ir pagal nominalią vertę (to daryti, žinoma, neapsimoka, nes kolekcinės monetos paprastai yra gerokai brangesnės nei jų nominalioji vertė).

– Privatūs bankai bankomatuose dažnai įstato kapsules su dažais. Vagystės atveju kapsulė sprogsta ir nudažo visus bankomate esančius banknotus. Dažų savybės leidžia pasiekti netgi gerai suspaustus banknotus, o tokie banknotai nudažomi iš abiejų pusių, t. y. tokia pati dėmė matyti ir ant averso, ir ant reverso, tuo šios dėmės skiriasi nuo kitų. Gavus tokį banknotą, būtina jį nunešti į Lietuvos banką ekspertizei.

FacebookTwitterGoogle+