Pirmieji popieriniai pinigai

Pirmaisiais popieriniais pinigais buvo laikyti ranka rašyti rašteliai – įsipareigojimai raštelio savininkui nurodytą sumą išmokėti metaliniais pinigais. Tokius įsipareigojimų raštelius pirmieji pradėjo naudoti kinai X–XI a. Kinai sunkius metalinius pinigus palikdavo parduotuvėse ir gaudavo šeimininko pasirašytą raštelį apie įkeistą sumą.

 

Europoje, pirmieji popieriniai pinigai – vario notos, kaip skolos rašteliai už paliktus banke metalinius pinigus, pradėti išdavinėti 1661 m. Švedijos banke. Nors panašūs auksakalių skolos rašteliai (kvitai) buvo naudojami Anglijoje ir kitose Europos šalyse, tačiau Švedijos vario notos tapo pirmomis, kurias išleido bankas, todėl jos vadinamos pirmaisiais banknotais. Tačiau banknotai išplito tik XVIII a. pab. įsteigus Anglijos banką. Jo pagrindinė veikla buvo popierinių pinigų – banknotų – emisija.

Pirmieji popieriniai pinigai Lietuvos teritorijoje buvo 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo iždo bilietai. 1794 m. sukilėlių vadovybė – Tautinė aukščiausioji taryba, norėdama sustiprinti savo finansinę padėtį ir išmokėti algas kariams, į apyvartą išleido 11 nominalų vienpusius iždo bilietus, atspausdintus Olandijoje. Tai buvo pirmieji popieriniai pinigai, gyvavę tik iki sukilimo pabaigos.

FacebookTwitterGoogle+