Tarpukario litų banknotai. 1922 – 1940 m.

Klausimas dėl nacionalinės valiutos įvedimo buvo keliamas dar 1919 metais. Rugpjūčio 12 d. Ministrų kabineto posėdyje naują piniginį vienetą buvo nutarta pavadinti muštiniu. Šiame posėdyje svarstyti pinigų formato, spalvų, vandenženklių ir apipavidalinimo klausimai. Ketinta leisti 9 nominalų pinigus – 1/2, 1, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1000 muštinių, ornamentuotų lietuviškų juostų raštais, su ūkio bei gamtos vaizdais ir Vyčiu vandenženklyje. Pinigų projektus turėjo parengti dailininkai A. Žmuidzinavičius ir A. Galdikas. Spausdinti naujus banknotus buvo numatyta Švedijoje.  Tačiau šiems planams nebuvo lemta išsipildyti, ir nacionalinės valiutos įvedimas nusikėlė trejiems metams.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis seimas priėmė piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu paremtos lito valiutos įvedimą. Naujos valiutos įgyvendinimas buvo pavestas Lietuvos bankui, kurio įstatymas buvo priimtas 1922 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybė suteikė bankui 20-čiai metų baknotų leidimo koncesiją ir pervedė pradiniam banknotų padengimui 3 mln. aukso rublių, gautų iš Tarybų Rusijos pagal 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartį. 1922 m. spalio 2 d. į apyvartą buvo išleistas  naujas piniginis vienetas – litas; jo aukso turinys buvo lygus 0,150462 g gryno aukso (t.y. litas buvo prilygintas JAV doleriui santykiu 10:1). Iki pasirodant nuolatiniams banknotams, užsakytiems A. Hasės spaustuvėje Prahoje, buvo nutarta skubiai išleisti laikinuosius pinigus. Dėl šių pinigų pasirašyta sutartis su Oto Elsnerio spaustuve Berlyne, spausdinusia Vokietijos ir Estijos markes. Spaustuvė turėjo banknotų piešinių, pagrindo raštų bei kitų detalių atsargų. Taigi reikėjo tik pasirinkti norimus piešinius, papildyti juos tekstu ir Vyčiu. Klišės buvo pagamintos per 3 dienas. Rugsėjo 20 d. laikinieji banknotai buvo atgabenti į Kauną. Skubus užsakymas lėmė mažą banknotų formatą ir piešinių paprastumą.

Dvylikos nominalų nuolatiniai Lietuvos banko banknotai buvo atspausdinti Prahoje, A. Hasės spaustuvėje. Sutartis su A. Hasės firma dėl Lietuvos banko banknotų spausdinimo pasirašyta 1922 m. rugpjūčio 29 d. 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų banknotai apyvartoje pasirodė lapkričio pradžioje . Lito ir dviejų litų banknotai į apyvartą išleisti gruodžio pradžioje, dešimties litų banknotai – 1923 m. vasario mėn., 50 litų kovo mėn. Litų banknotus sukūrė dailininkas Adomas Varnas.

1924 m. apyvartoje labai padaugėjus pinigų, Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti mokėjimus ir atsiskaitymus, nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus. Generalinės tarybos posėdyje buvo nuspręsta juos spausdinti pagal Viliaus Jomanto ir Adomo Galdiko parengtus projektus.

Lietuvos bankui paskelbus banknotų spausdinimo konkursą, pasiūlymus pateikė žinomiausios pasaulio firmos ir spaustuvės – American Banknote Co. (JAV), Andreas Haase (Čekoslovakija), Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. (Anglija). Pastaroji ir laimėjo užsakymą spausdinti naujuosius banknotus. Lietuvos bankas kėlė reikalavimą – kuo geriau apsaugoti banknotus nuo klastojimo, todėl jiems spausdinti buvo naudotas ,,piniginis“ popierius su vandenženkliais, spalvotais plaušeliais ir sudėtingu spalvotu pagrindo piešiniu. Vėliau šių banknotų popieriuje vienoje iš pusių buvo ,,įausta“ saugančioji vertikali 20 mm skersmens raudonų ir mėlynų šilko siūlelių juostelė. Apyvartoje 500 litų banknotai pasirodė 1925 m. rugsėjo 28 d., o 1000 litų – kitų metų vasario 23 d.

1927 -1930 m. išleistos naujos banknotų laidos. Naujų 5, 10, 20, 50 ir 100 litų banknotai buvo spausdinami pažangioje Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. firmoje. Naujo tipo banknotų projektus kūrė žymūs dailininkai: A. Galdikas, V. Jomantas ir A. Žmuidzinavičius. Pinigai reprezentuoja valstybę, atspindi pastarosios ideologiją, todėl jaunos Lietuvos Respublikos banknotuose ryški tautiška simbolika, kunigaikščių ir visuomenės veikėjų portretai bei didžiųjų miestų vaizdai ir herbai. Banknotuose buvo vaizduojami simboliai, atspindintys tautos dvasią ir nacionalinį savitumą – sėjėjas, verpėja, sielininkas, lietuvaitė tautiniais drabužiais, lietuvių tautodailės ornamentika, liaudies mažosios architektūros, audinių ir juostų raštų motyvai. Dailininkų pateiktus banknotų projektus svarstė ir tvirtino Lietuvos banko generalinė taryba.


1940 m. birželio 15 d. okupavusi Lietuvą, Sovietų Sąjunga netrukus ėmėsi pertvarkų. Rugpjūtį buvo nacionalizuotas Lietuvos bankas, o lapkritį į apyvartą išleisti sovietiniai pinigai – červoncai, rubliai ir kapeikos. Iki 1941 m. kovo 25 d. jie buvo apyvartoje kartu su litais. 1941 m. balandį Sovietų Sąjungos valstybinio banko pirmininko įsakymu iš gyventojų surinkti ir bankų skyrių saugyklose saugoti litų banknotai buvo sudeginti.

 

FacebookTwitterGoogle+