Pinigų muziejaus paskaitoje atskleisti lietuvių taupymo ypatumai

Balandžio 18 d. Pinigų muziejuje įvyko paskaita iš ciklo 3X3 „Asmeniniai finansai: nuo pirmųjų žingsnių iki meistrystės“. Ją skaitė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis. Gausiai susirinkusiems paskaitos dalyviams buvo pasakojama apie asmeninių finansų valdymą (taupymą), rūpinimąsi ateitimi, pristatyta, kaip taupo lietuviai, palyginti įpročiai su užsienio šalimis, duoti pagrindiniai patarimai, padėsiantys taupyti.

Negalėjusiems dalyvauti paskaitoje, pateikiame 7 svarbiausius dalykus, apie kuriuos buvo papasakota.

  • Visų pirma, būtina žinoti, kad taupymas yra pradžia, bet kartu ir pamatas, todėl būtina skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas, tada sprendžiant, ką daryti su pajamomis.
  • Įdomi statistika Lietuvoje yra ta, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų asmenų teigia valdantys savo asmeninius finansus, bet kas trečias santaupų yra sukaupęs tik tiek, kad jų užtektų vos 30 dienų.
  • Kodėl nepavyksta sutaupyti? Nors dažnas atsakymas būtų, kad tam nėra galimybių, vis dėlto daugiausia netaupymą lemia ne ekonominės, o emocinės priežastys (nors turėti dalykus dabar, o ne po daug laiko, tikslo, drausmės neturėjimas ir pan.). Tą įrodo ir statistika. Lietuvoje taupoma tik ekonomiškai sunkiai laikotarpiais, o ekonominio pakilimo laiku vartojimas išauga ir santaupų beveik nelieka (turėtų būti atvirkščiai).
  • Taupymas turėtų tapti įpročiu. Bet kaip tai pasiekti? Visų pirma, būtina turėti tikslą, viziją (tai gali būti ir materialūs dalykai ir suvokimas, kad santaupų gali bet kada prireikti), kuriam reikia sudaryti planą (kaip, kada, kiek taupysi), planą vykdyti (konkrečiais ciklais atsidedant konkrečia sumą ar sumos dalį) ir nuolat stebėti to plano vykdymą, taip ir kaupiant, ir ugdant savo taupymo įgūdžius. Neturint tikslo, taupymą ugdyti vis tiek galima, kad ir kasdien atsidedant po vieną eurą. Taupymas taps įpročiu ir, norit taupyti rimčiau, tą daryti bus lengviau.
  • Svarbi finansų valdymo pakopa – rezervas juodai dienai. Tai 3-6 mėn. (būtent per panašų laikotarpį didesnė tikimybė rasti darbą ir pan.) atlyginimų pinigų suma, atskirta nuo kitų pajamų (t.y. neskirta iškleisti) ir likvidi (pvz. padėta į indėlį, atskirą sąskaitą ir pan.). Rezervo dydis priklauso nuo rizikų, neapibrėžtumo ir įsipareigojimų (kuo jų daugiau, tuo ir suma turėtų būti didesnė). Nepatartina rezervą investuoti į nekilnojamąjį turtą ar rizikingesnius fonus, nes jo gali prireikti bet kada, o nuvertėjimo tikimybė yra didelė.
  • Labai svarbi finansinio valdymo pakopa yra draudimas. Ypač svarbu apdrausti šeimos maitintoją (nelaimės atveju, suma padėtų šeimai išgyventi), nors dažniau yra draudžiamas turtas ar vaikai (kas irgi svarbu, bet ne tiek būtina). Apskritai lietuviai Europoje draudimų įsigyja bene mažiausiai, daugiausiai jų būna privalomi. Ši tendencija irgi turi keistis.
  • Ilgalaikiam taupymui tinka ir investavimas, bet šis būdas, žinoma, rizikingesnis ir jam reikia labiau pasiruošti. Investuoti geriausiai yra jau įgijus taupymo įgūdžių ir konkrečiai žinant, kokią sumą galima skirti investavimui. Bet ir to neužtenka. Būtina: nuspręsti, kuriam laikui investuojate, suprasti, kur investuojate, apskaičiuoti, kaip dažnai investuosite, žinoti, ar investuosite savarankiškai, numatyti, ar investuotų lėšų gali staigiai prireikti, taip pat apskaičiuoti, kokią riziką toleruojate ir kiek tikitės uždirbti. Investuojant, svarbu nepasiduoti emocijoms ir pasitarti su specialistais, kurie gali duoti gerų patarimų. Taip pat nepatartina investuoti į tuos produktus, kurie žada greitą pasipelnymą. Tokie produktai didina tikimybę prarasti viską.
FacebookTwitterGoogle+