Pinigų muziejaus istorija

Pinigų muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 m., kai SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 m. jis įregistruotas kaip vienas iš LSSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. Muziejaus prižiūrėtojos pareigos buvo patikėtos ilgametei SSRS VB RK darbuotojai Genovaitei Leonavičiūtei. Muziejaus rinkinių formavimas apsiribojo ideologiniais ir propagandiniais tikslais renkama medžiaga apie bankininkus karo dalyvius ir darbo veteranus, skaičiavimo technikos, jubiliejinių, apyvartinių ir išimtų iš apyvartos rublių rinkimu. Nuo 1988 m. atsakingu už muziejaus veiklą visuomeniniais pagrindais paskirtas SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko Reikalų valdybos viršininkas Vladislavas Andriuškevičius.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir įsteigus Lietuvos banką, SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas ir jam pavaldžios įstaigos buvo likviduotos. Muziejaus veikla sustabdyta. 1993 m. G. Leonavičiūtei vėl pavesta atnaujinti muziejaus veiklą. Iš dovanotų, bankų skyriuose rastų ir skolintų eksponatų buvo parengta muziejaus ekspozicija. 1996 m. ją kritiškai įvertinus naujajai Lietuvos banko vadovybei, muziejus vėl uždarytas, o ekspozicija išardyta. Muziejui nutarta ieškoti naujų patalpų, darbuotojų, parengti Lietuvos banko muziejaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, naujos ekspozicijos koncepciją, numatyti tolesnės muziejaus veiklos kryptis ir uždavinius.

1997 m. birželio 10 d. Lietuvos banko muziejaus vedėju-fondų saugotoju paskirtas istorikas ir muziejininkas Vidmantas Laurinavičius. Parengta Muziejaus veiklos ir rekonstrukcijos koncepcija, jai pritarė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos muziejų asociacija. 1997 m. lapkričio 11 d. Lietuvos banko direktorių komitetui pristatyta muziejaus tolesnės veiklos vizija, numatytos jos pagrindinės gairės, pateikti siūlymai dėl muziejaus veiklai reikalingų patalpų ir vertybių apsaugos. Muziejui nutarta skirti 125 kv. m patalpas (iš jų 100 kv. m – ekspozicinis plotas) banko pastate Totorių g. 2/8, turėjusias įėjimą iš gatvės pusės. Reikėjo skubiai parengti ir suderinti interjero, baldų ir ekspozicijos projektus, surasti ir papildyti muziejaus rinkinius naujais eksponatais, geriausiai atspindinčiais pasirinktas komplektavimo kryptis. Remiantis komiteto patvirtintomis Muziejaus veiklos pagrindinėmis kryptimis, buvo parengti Lietuvos banko muziejaus nuostatai (statutas). 1998 m. muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos asocijuotu nariu.

Naujose patalpose parengtos muziejaus ekspozicijos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigus ir bankininkystės bei pinigų istoriją nepriklausomoje Lietuvoje buvo pristatytos visuomenei 1999 m. birželio 25 dieną, minint lito įvedimo šeštąsias metines. Ši data laikoma oficialia muziejaus atidarymo data. Muziejus tapo atviras visuomenei: visi norintieji galėjo jį aplankyti trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 14.30 val. Po pusmečio, 2000 m. sausio 5 d., muziejus sulaukė tūkstantojo lankytojo.

Neturint laisvo parodinio ploto, įvairios parodos („Euras ir ES šalių pinigai“, „Litas: tradicijos ir dabartis“, „Atkurtos Lietuvos pinigai. 1990–2000“, „Pinigai karikatūroje“, „Pinigai fotografijoje“ ir t. t.) buvo organizuojamos Lietuvos banko patalpose ir miesto parodinėse erdvėse.

Nestokojant unikalių idėjų, ieškant vis naujesnių eksponavimo priemonių, siekiant ekspoziciją padaryti daugialypę, su skirtingais žinių perteikimo lygiais, 2000 m. buvo parengta Lietuvos banko muziejaus veiklos ir plėtros koncepcija, kurioje ne tik įvertinta esama situacija, išryškintos problemos ir numatyti jų sprendimo būdai, bet ir išdėstytos veiklos kryptys, plėtros aspektai: atsiradus galimybei išplėsti muziejaus patalpas, buvo vėl rengiamos projektavimo darbų užduotys, sudaromi terminai, ekspoziciniai planai, eksponatų išdėstymo schemos, ieškoma patrauklių dizaino sprendimų.

2007 m. prasidėjus Lietuvos banko muziejaus rekonstrukcijai, ekspozicija buvo uždaryta, tačiau muziejaus darbuotojų veikla nesustojo. Per labai trumpą laiką buvo parengta Lietuvos banko istorijos ekspozicija ir tų pačių metų gruodžio 18 d. ji atidaryta istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune. Visi norintieji ją gali apžiūrėti ir šiuo metu.

Per porą metų rekonstravus ir išplėtus muziejaus patalpas, 2010 m. gruodžio 21 d. atidaryta nauja moderni Pinigų muziejaus ekspozicija. Miesto centre esantis pastatas, kuriame glaudžiasi muziejus, statytas XIX a. antrojoje pusėje ir šiuo metu priklauso bendram Lietuvos banko rūmų kompleksui. Naujos muziejaus ekspozicijos, išsidėsčiusios penkiose muziejaus salėse per du aukštus, užima 300 kv. m plotą. Jos supažindina lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Derinant tradicines eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyvias priemones, sudarytos galimybės lankytojams pateikti daugiau informacijos apie pinigų istoriją, ne tik pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir patiems aktyviai dalyvauti pažinimo procese, sudaryta galimybė naudotis įvairiais papildomais žinių įgijimo šaltiniais ir priemonėmis: kompiuteriniais terminalais su specialiomis programomis, specialiai orientuota interneto prieiga, teminiais, mokomaisiais ir dokumentiniais filmais.

Vizualūs Pinigų muziejaus grafiniai sprendimai, meno kūrinių integravimas, įvairios interaktyvios priemonės, vaizdo, garso ir šviesos efektai pasitelkti ne tik sudominti ir suteikti lankytojui žinių, bet ir padėti jas kaupti, įtvirtinti, skatinti gilintis, savarankiškai interpretuoti ir ieškoti atsakymų. Pinigų muziejus pritaikytas neįgaliesiems. Turintiesiems judėjimo sutrikimų muziejuje įrengti lauko ir vidaus keltuvai, specialus sanitarinis mazgas. Su mygtukų pagalba galima reguliuoti didinamuosius stiklus ir judančiuose stenduose susipažinti su eksponuojama medžiaga. Turintieji regėjimo negalią (silpnai matantieji) gali pasinaudoti specialiu audiogidu su sutartiniais iškiliais mygtukais. Muziejuje įdiegta ir elektroninė ekskursijų audiogido sistema gestų kalba, pritaikyta turintiesiems klausos negalią.

Muziejus yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) institucinis narys ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dalyvis.

FacebookTwitterGoogle+