Penkios pačios saugiausios bankų saugyklos pasaulyje

 

  • Fort Noksas (JAV).

Viena saugiausių ir geriausiai žinomų saugyklų pasaulyje. Iš tiesų tai karinė bazė, esanti kariniame Fort Nokso miestelyje, Kentukio valstijoje. Čia nuo 1936 m. veikia ir Jungtinių Valstijų aukso lydinių saugykla, kurioje šiuo metu saugoma daugiau nei 4 500 tonų aukso. Kadangi ši saugykla yra karinės bazės dalis, ji savaime jau neblogai apsaugota (čia dislokuota apie 30 000 karių ir daug karinės technikos) ir į ją be kariškių patekti gali tikrai nedaug kas. Pati saugykla apjuosta tvora, kuria teka elektros srovė. Teritorija daug kamerų, mikrofonų, įvairiausių jutiklių, čia yra bent keli minų laukai, patruliuoja apsauga ir sraigtasparniai. Bet net jei ir pavyktų pasiekti saugyklą, priartėti prie paties aukso nebūtų lengva. Sienos iš sprogimams atsparaus granito, pagrindinės durys sveria daugiau nei 20 tonų, o jas atidaryti gali tik mažiausiai 10 darbuotojų, kartu suvedę unikalius tik jiems žinomus kodus. Viduje taip pat lauktų ne vienos durys ir saugojimo kamerų (kiekviena su unikaliu kodu ir apsaugos sistema) labirintas. Tiesa, yra ir evakuacijos tunelis nelaimėliams, kurie netyčia užsitrenktų saugykloje. Šioje citadelėje saugus jaustis galėtų bet kas, todėl Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo saugoma ir Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracija, ir konstitucija. Buvo saugomos ir Europos vertybės (pvz., Vengrijos karaliaus karūnos deimantai, nes bijota, kad jie pateks į sovietų rankas).

  • Anglijos banko aukso saugykla (Londonas, D. Britanija).

Lietuvos aukso atsargos sudaro apie 5,8 tonos aukso, kurio Lietuvoje nėra. Visas jis saugomas Londono požemiuose, tiesiai po didmiesčio gatvėmis įrengtoje aukso saugykloje. Tiesa, Lietuvos aukso atsargos sudaro tik mažąją viso čia saugomo aukso dalį, nes iš viso čia yra apie 400 000 aukso lydinių, kurių bendras svoris daugiau nei 6 000 tonų, tarp kurių yra ir D. Britanijos bei kitų valstybių aukso atsargos. Saugykla statyta XX a. 4 dešimtmetyje, ją saugo storos, atsparios sprogimams sienos, todėl, kai Antrojo pasaulinio karo metais saugumo sumetimais Anglijos auksas buvo išgabentas į Kanadą, saugyklos tarnavo kaip puiki slėptuvė nuo oro antskrydžių. Žinoma, šiandien apsaugos saugykloje netrūksta, pavyzdžiui, balso atpažinimo apsaugos sistema ar kitos priemonės. Visgi ekspertai teigia, kad viena geriausių apsaugos priemonių yra klasikinė – raktai. Tiesa tie raktai yra trys, kiekvieno jų ilgis apie 1 metrą, o raktus turi skirtingi banko darbuotojai, kurie saugyklos duris gali atidaryti tik būdami kartu. Oro sąlygos taip pat yra tinkamos auksui laikyti, čia auksas apsaugotas ir nuo oksidavimosi, ir nuo blizgesio praradimo. Nuo aukso nuolat kruopščiai valomos dulkės. Vienintelis saugyklos minusas – grindys. Jų pagrindas yra molis, todėl per didelis aukso kiekis lentynose tiesiog nugramzdintų jas žemyn. Dėl tos priežasties kiekvienos lentynos aukso svoris negali viršyti numatyto. Visgi mes galime jaustis ramiai, mūsų auksas Londone tikrai saugus.

  • Niujorko federalinio rezervų banko saugykla (JAV).

Niujorke Manhatano saloje įsikūręs visas 1920 m. pastatytas Niujorko federalinio rezervų banko kompleksas su banko saugykla ir milžiniškomis po pastatu esančiomis saugyklomis. Trijų aukštų banknotų saugykla užima maždaug futbolo aikštės dydžio plotą, o joje saugoma apie pusės milijardo dolerių vertės banknotų kiekis. Įdomu, kad prie banknotų saugykloje neprisiliečia joks žmogus, visą darbą atlieka robotai. Ne mažiau įspūdinga yra ir aukso atsargų saugykla, kurioje saugoma maždaug ketvirtadalis viso pasaulio aukso atsargų (apie 6 500 tonų). Įspūdingiausias aukso kiekis buvo po Antrojo pasaulinio karo, kai daugelis valstybių laikė savo auksą būtent čia, tada buvo sukaupta apie 12 000 tonų aukso! Nors dabar aukso kiekis mažesnis, jis vis dar įspūdingas ir tai yra didžiausia pasaulyje aukso atsargų saugykla pasaulyje! Savaime suprantama, ir apsauga čia bene geriausia ir moderniausia. Aukso saugykla įrengta apie 25 metrų gylyje, 15 metrų žemiau jūros lygio, Manhatano saloje tiesiai ant uolienos (vienintelis tinkamas pagrindas atlaikyti laikomo aukso ir visos įrangos svorį). Pačią saugyklą saugo rimti profesionalai, o aukso lydiniai čia nuleidžiami specialiais liftais, kontroliuojamais per atstumą. Įdomu, kad pačioje saugykloje nėra durų, ją juosia didžiulis 90 tonų sveriantis cilindras, judantis 140 tonų svorio rėmuose. Cilindrui pasisukus (jį pasuka keli darbuotojai, žinantis skirtingas kombinacijas), atsiveria vos kelių metrų tarpas, pro kurį galima patekti į vidų ar išeiti. Uždarius cilindrą, atverti jį įmanoma tik kitą dieną. Įdomu, kad tai viena iš nedaugelio tokių įstaigų pasaulyje, kur gali lankytis turistai. Vienas aukso lydinys sveria apie 12,5 kg, todėl tikimybė, kad jį pavyks išnešti nepastebimai, yra nedidelė.

  • Šveicarijos bankų saugyklos.

Milijardai sąskaitose, tonos aukso ir kitų brangiųjų metalų, papuošalų, meno vertybių, dokumentų ir kitų įvairių dalykų, priklausančių tūkstančiams klientų (daugiausiai iš užsienio) yra saugoma Šveicarijoje, jau kelis šimtus metų garsėjančioje bankinėmis tradicijomis. Bankai turi ir savo saugyklas, garsėjančias tiek savo saugumu, tiek konfidencialumu, o tai kol kas ir yra didžiausia Šveicarijos bankų vertybė, garantas, bet kartu ir silpnybė (dėl gausybės JAV piliečių, slepiančių mokesčius ir atsidariusių „juodąsias“ sąskaitas Šveicarijoje, Valstijos yra iškėlusios ne vieną bylą ir sužlugdžiusios ne vieną banką). Visgi daugeliui Šveicarija vis dar yra saugumo garantas, o bankų simboliais būtų galima įvardyti seifų dėžutes, kuriose ir laikomos vertybės. Bankai laikosi tradicijos, kad dėžučių turinys yra konfidenciali informacija, kurios nežino niekas, išskyrus dėžutės savininką. Žinoma, bankai yra įdiegę apsaugos sistemas nuo nepageidaujamo turinio ir, svarbiausia, nuo nepageidaujamų asmenų. Bankai saugomi nuolat, juose įdiegta naujausia apsaugos sistema, dažniausiai saugyklos įrengtos po žeme. Pavyzdžiui, Ciuricho banko saugykla įrengta apie 6 metrų žemiau Ciuricho ežero lygio. Čia yra apie 3 500 skirtingo dydžio seifų dėžučių, naudojimasis kuriomis kainuoja nuo 200 iki 1 000 eurų per metus. Seifai atidaromi klientų turimais raktais (kuriuos jie gali turėti patys arba palikti saugoti banke), apsilankyti saugyklose galima ir be išankstinio susitarimo. Taigi ne tik modernios saugos sistemos, bet ir abipusis bankų ir klientų pasitikėjimas daro šias saugyklas vienomis iš saugiausių pasaulyje.

  • Irano aukso rezervų saugykla.

Kokia yra geriausia saugykla pasaulyje? Ta, apie kurią niekas nežino. Dar sudėtingiau, kai nėra aišku, kiek saugyklose yra aukso. Vis dar spėliojama, kiek iš tiesų aukso atsargų turi Iranas. Duomenys svyruoja nuo 100 iki 1 000 tonų (spėjama, kad turėtų būti bent apie 500 tonų)! Iranas turi nemažai aukso kasyklų, aukso kiekis nuolat auga. Be to, siekdamas apsidrausti nuo iš Vakarų ateinančių sankcijų, Iranas siekia dalį valstybės disponuojamo turto keisti į auksą. Anksčiau, kaip ir daugelio pasaulio valstybių, Irano auksas buvo saugomas užsienyje (D. Britanijoje ir JAV), bet aštrėjant politinei situacijai auksas buvo išgabentas į Iraną ir nėra žinoma, kur dabar jis saugomas. Todėl pateikiami duomenys apie aukso atsargas iš Irano yra ne visada teisingi, dažniausiai gerokai išpučiami. Spėjama, kad saugykla galėtų būti vadinamojoje imperatoriškojoje iždo saugykloje, kur saugomas ir kitas turtas, meno vertybės ir t. t., bet ir tai nėra visiškai aišku, Irano centrinis bankas duomenų nepateikia. Turint omenyje šios informacijos trūkumą ir šalies uždarumą, galima teigti, kad Irano aukso saugyklos yra vienos iš pasaulyje geriausiai apsaugotų.

  • Teikoku bankas (Hirošima, Japonija). Jau nebeegzistuojanti. 

Pabaigai – istorija apie jau nebeegzistuojantį banką ir nebeegzistuojančią jo saugykla. Visgi šis bankas, o ypač saugykla, susijusi su vienu iš skaudžiausių XX a. įvykiu ir su viena iš ciniškiausių reklamos kampanijų. Teikoku bankas įsteigtas XX a. pradžioje, o 1925 m. jis pradėjo veikti Hirošimoje. Šiame banke buvo įdiegti modernūs tuo metu JAV įmonės „Mosler safe Company“ seifai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo tikrai vieni tvirčiausių pasaulyje, jei ir ne saugiausi techniškai. Kaip žinia, 1945 m. ant Hirošimos buvo numesta bomba, visiškai sunaikinusi miestą. Keli pastatai išliko, o nuostabiausia buvo tai, kad išliko ir banko pastatas (kurį taip pat japonų užsakymu statė ta pati amerikiečių bendrovė) su saugykla, kurie stovėjo vos keli šimtai metrų nuo bombos epicentro. Tiek pastato, tiek seifų konstrukcija buvo tokia tvirta, kad atlaikė ir atominį sprogimą. Vėliau bankas buvo atstatytas tiesiog nugriovus apgadintą senąjį pastatą. „Mosler safe Company“ po šio įvykio pasinaudojo galimybe išpopuliarėti ir nepraėjus nė metams po tragedijos pradėjo reklamuoti savo kompaniją kaip gaminančią tvirčiausius seifus pasaulyje. Daugeliui tai, žinoma, pasirodė ciniška, nes sprogimo metu visi banke buvę žmonės žuvo. Nepaisant to, kompanija išpopuliarėjo. Prasidėjus šaltajam karui ji netgi gavo valstybinių užsakymų (pvz., pagamino duris patalpai, kurioje saugoma JAV konstitucija, taip pat gamino slėptuves nuo atominių bombų). Visgi nieko nėra amžino, net jei esi atsparus atominei bombai. Kompanija ilgainiui neatlaikė konkurencijos ir 2001 m. bankrutavo. Nebeliko ir banko Hirošimoje, dabar saugyklos vietoje veikia… kepykla.

FacebookTwitterGoogle+