Paskaitos apie kriptovaliutas klausytojai nerado kur atsisėsti

Vakar, sausio 17 d., Pinigų muziejuje vyko paskaita iš ciklo 3X3 (paskutinį kiekvieno mėnesio trečiadienį vykstančių paskaitų ciklas Lietuvos banko veiklos ir ekonominėmis temomis), kurios tema buvo „Kriptovaliutos ir ICO: piktžolės ar vaistažolės?“. Ją skaitė Lietuvos banko valdybos nario patarėja Jekaterina Govina. Šįkart susidomėjimas buvo didžiulis, daug norinčių net nepateko, o patekę ne visi rado laisvų vietų, todėl buvo priversti stovėti. Tai tik dar kartą įrodo, kokia ši tema aktuali ir įdomi visiems. Nebuvusiems išdėstysim pagrindinius dalykus, apie kuriuos buvo pasakota paskaitoje. Nors nemažai dalykų jau girdėta, neprošal juos išgirsti dar kartą.

  • Kas yra Satošis Nakomoto? Satošis Nakomoto (Satoshi Nakomoto) – vienas paslaptingiausių vardų šiandien. Tai nėra realus žmogaus vardas, o tik sinonimas, o už šio vardo slypi asmuo arba grupė asmenų,  2008 m. sukūrusi pirmąjį Bitcoin protokolą ir pradėjusi kriptovaliutų karštinę. Dažnai ginčijamasi, ką šis vardas reiškia, yra iškelta daug reikšmių: „Satoshi“ japonų kalboje gali reikšti „gudrus, mąstantis aiškiai, sąmojingas“. Tarp „Naka“ reikšmių yra ir  „vidutinis, vidus arba santykiai“, o „Moto“ reiškia „kilmė, pagrindas“. Tiesa, abejojama, kad bitkoną sukūrė japonas. Visų pirma, šio asmens (ar grupės) pranešimai yra parašyti aiškia anglų kalba, o antra, bitkoinų programa nebuvo įregistruota Japonijoje.
  • Ką padarė Satošis Nakomoto? Jis (arba jie) iškėlė bitkoino valiutos idėją, kuri būtų lyg elektroninė atsiskaitymų sistema paremta matematiniais skaičiavimais. Tai virtuali valiuta, sukurta ir saugoma elektroninėje erdvėje, be jokios tai kontroliuojančios institucijos (tam sukurta vadinamoji A Peer-to-Peer Electronic Cash System). Bitkoinai „išmėtyti“ po virtualią erdvę ir užkoduoti specialiomis matematinėmis formulėmis, kurias turi spręsti speciali programinė įranga, kuriai reikia nemažai kompiuterių resursų. Šis procesas dar vadinamas bitkoinų kasimu, o juos kasantys asmenys ir įranga – kasimo fermomis.
  • Kuo paremti bitkoinai, kaip nustatoma jų vertė? Ši valiuta nėra paremta jokiu fiziniu turtu, tik matematiniais skaičiavimais. Tuo ši valiuta ir yra unikali. Visgi jos vertė priklauso nuo žmonių pasitikėjimo ir nebylaus sutarimo, kad bitkoinas turi vertę. Tai yra savotiškos akcijos, kurių vertė gali kilti ar kristi priklausomai nuo to, kokia aktyvi yra bitkoinų rinka. Taigi bitkoinus iš esmės veikia tie patys ekonominiai dėsniai, kaip ir kitas valiutas. Įdomu, kad bitkoinų skaičius virtualioje erdvėje yra baigtinis – iš viso yra 21 milijonas vienetų bitkoinų. Optimistiniais skaičiavimais (jei šis sistema dar egzistuos), paskutinis bitkoinas bus iškastas maždaug po 100 metų.
  • Ar bitkoino vertė ir toliau augs? Iš tiesų, dabar bitkoinų vertė yra labai išaugusi, visgi jo vertės svyravimai yra labai nepastovūs ir jie gali tiek kristi, tiek kilti. Vieningos nuomonės nėra (vieni kalba, kad kaina augs toliau, kiti, kad vertė visiškai nukris jau šiemet ir pan.), jos ir negali būti. Visgi dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad žmonės norėtų į bitkoinus investuoti arba juos kasti, bet neturi tam galimybių ar pinigų. Iš tiesų, galima įsigyti tik dalį bitkono, mažiausias galimas kiekis viena šimtamilijoninė bitkoino dalis, įkūrėjo garbei pavadinta Satoshi.
  • Kas yra Block Chain techologija? Ši inovacija kartais vadinama reikšmingiausia nuo interneto atsiradimo ir galinti iš esmės pakeisti finansų sektorių. Tiesa, dažnai net didžiausi bankai ir ekonomistai neslepia, kad šios inovacijos nesupranta. Suprasti, ką veikia ši sistema nelengva (jos ekspertų pasaulyje labai mažai), bet ką ji veikia? Oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota (nekontroliuojama jokios trečiosios šalies institucijos) vieša transakcijų saugojimo sistema. Įvykdžius kriptovaliutų sandorį, jis išsaugomas tinkle ir atsiduria bloke, kuris chronologiškai jungiamas prie kitų blokų ir sudaro grandinę. Savotiška banko operacijų istorija, kurią mato kiekvienas sistemos dalyvis ir netgi sprendžia ar sandoris legitimus ar ne. Iš esmės sistema gali būti pritaikyta visur, kur tik reikia užfiksuoti kažkokį informacijos ar turto apsimainymą tarp dviejų šalių. Toks būdas iš pažiūros yra patogesnis (nėra papildomų mokesčių bankams, įsilaužimo į sistemą galimybė nėra didelė, kiti sistemos dalyviai mato sandorius ir pastebi klaidas), visgi iššūkių taip pat nemažai, pvz. vienas jų – nesąžiningų vartotojų susitarimai ir blokų grandinės kontrolė.
  • Kaip galima prekiauti kriptovaliutomis? Teoriškai kriptovaliutas galima įsigyti iš privačių asmenų (mokėti netgi grynais pinigais) ar iš specialių keityklų, kurios gali taikyti ir skirtingas sąlygas, mokesčius. Visgi, kaip minėta, ši prekyba nėra centralizuota ir apsaugota, todėl nuo galimų sukčiavimo atvejų ar kitų problemų saugiklių nėra.
  • Ar egzistuoja tik bitkoinai ar kriptovaliutų yra daugiau? Bitkoinai – tai pirmoji kriptovaliuta. Vėliau jų buvo sukurta daugia, jos kuriamos ir dabar. Šiandien suskaičiuojama beveik 1500 skirtingų kriptovaliutų pavadinimų. Aišku, vienos jų yra populiaresnės (ir, žinoma, brangesnės), kitos žinomos mažiaus. Bitkoinas kol kas išlieka populiariausia ir žinomiausia kriptovaliuta.
  • Kokios  kriptovaliutų rizikos? Privalumai jau išvardinti, bet nereikia pamiršti ir rizikų. Visų pirma decentralizacija, nors ir turi savo privalumų (pigiau, saugiau, greičiau), bet neegzistuoja tokie saugikliai, kaip indėlių draudimas, devalvacija, nuosavybės dokumentai. Nesėkmės atveju net nebūna į ką kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes sistema nėra reglamentuota. Kitos rizikos: dažni vertės svyravimai, likvidumo nebuvimas, galimi technologiniai nesklandumai ir pan. Todėl šios rizikos prieš investuojant į kriptovaliutas taip pat turėtų būti išanalizuotos.
  • Kas yra ICO? ICO šifruojamas, kaip “Initial Coin Offering” (lt. Pirminis Žetonų platinimas). Įmonės išleidžia savo žetonus (tokens). Tai savotiškos akcijos, kurias galima įsigyti tik už virtualią valiutą. Taigi pinigai yra pritraukiami iš visuomenės. Vėliau investavę, galės atgauti savo kapitalą tos įmonės produktais. Žinoma, čia sukčiavimo rizika yra didesnė, sukuriama nemažai fiktyvių įmonių, kurios pritraukia pinigus, o vėliau dingsta. Investuojant į tokias įmones, būtina išnagrinėti kuriamą produktą, įmonės patikimumą, atsižvelgti į ekspertų nuomonę. O svarbiausia, kad lūkestis atitiktų realybę.
FacebookTwitterGoogle+