Paskaita „Makroekonominiai rodikliai ir jų prognozavimas“

Trečiadienį, gegužės 17 d., įvyko paskutinė šį sezoną paskaita iš paskaitų ciklo 3X3 (kita tokia paskaita įvyks tik rudenį). Šįkart paskaitos tema buvo „Makroekonominiai rodikliai ir jų prognozavimas“, o ją kompetentingai, bet visiems suprantamai pristatė Lietuvos banko Bankininkystės Ekonomikos departamento, makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis. Kas yra makroekonomika? Ką veikia ekonomistai Lietuvos banke? Ir kuo skiriasi ekonominės prognozės nuo orų prognozių? Visus šiuos dalykus ir dar daug kitų išgirdo lankytojai susirinkę trečiadienį.

O tiems, kurie dalyvauti negalėjo, atsakome į 10 svarbiausių klausimų, į kuriuos atsakymus galėjote gauti paskaitoje.

  • Kuo skiriasi mikroekonomika nuo makroekonomikos? Mikroekonomika yra ekonomikos šaka, kuri nagrinėja atskirų vartotojų, namų ūkių ir verslo subjektų ekonominę elgseną, o  makroekonomika, priešingai, analizuoja, kaip veikia visas ekonomikos mechanizmas. Makroekonominiai rodikliai yra visos šalies ( ne atskirų individų, prekių ir pan.) masto.
  • Ar Lietuvos bankas galėjo pakeisti pernai išaugusias kalafiorų kainas? Ne, nes tai nėra Lietuvos banko kompetencija. Kalafiorų kainų išaugimą sąlygojo gamtinės, o ne ekonominės sąlygos. Lygiai taip pat, jei auga pavienių produktų kainos, tai nėra makroekonomika, o tik skirtingi veiksniai ir priežastys.
  • Ką veikia makroekonomistai? Jie analizuoja ir prognozuoja makroekonominius rodiklius, panaudodami turimus duomenis ir įvairius kiekybinius metodus. Jų tikslas yra analizuoti statistinius duomenis, kokybinę informaciją ir valdžios sprendimus, stengiasi suprasti ir paaiškinti, kas ir kodėl vyksta, ir kas vyks ateityje, pateikia prognozes, ekonomikos apžvalgas, komentarus žiniasklaidai ir pan.
  • Kuo skiriasi ekonominės prognozės nuo orų prognozių? Orų prognozės yra gerokai tikslesnės. Kodėl buvo sukurta ekonomika? Kad būtų suprasta, jog sinoptikai prognozuoja visai neblogai. Kodėl buvo sukurta astrologija? Kad ekonomika atrodytų kaip tikslusis mokslas. Trumpiau kalbant, ekonominės prognozės yra gerokai mažiau tikslios nei orų prognozės, bet gerokai tikslesnės už astrologines:) Žinoma, tai juokai, bet kalbant rimtai, iš tiesų tiksliai nuspėti kas įvyks su ekonomika net ir artimoje ateityje yra labai sunku, o dažnai ir neįmanoma, nes ekonomiką veikia labai daug veiksnių ir priežasčių, kurios gali nutikti ir gana netikėtai.
  • Pažiūrėjus į lenteles atrodo, kad prognozių nėra daug, ar iš tiesų makroekonomistai dirba tiek mažai? Ne, visuomenei pateikiama tik dalis aktualiausios informacijos, iš tiesų prognozuojama keliolika kartų daugiau, o analizuojami įspūdingi kiekiai pateikiamų duomenų (vienas Lietuvos banko ekonomistas per dieną gauna keliasdešimt tūkstančių skirtingų statistinių rodiklių!)
  • Kam reikia turėti daugelio rodiklių prognozes? Prognozės naudojamos diskusijose su įvairiomis institucijomis (ECB, EK, TVF, EPRB, reitingų agentūros, komerciniai ir investiciniai bankai, ambasados, t. t.), taip pat siunčiamos Europos Centriniam Bankui. Labai svarbus yra ekonominių rodiklių suderinimas tarpusavyje ir klaidų analizė.
  • Žiniasklaidoje daug straipsnių apie ekonomiką ir prognozes, ar jais galima remtis? Ne visada. Dažnai žiniasklaidoje (iš nežinojimo) pateikiamos netikslios interpretacijos. Dažniausios klaidos daromos žiniasklaidos ir gyventojų: painiojamas realus ir nominalusis BVP (klaidingai iš nominaliojo BVP augimo atimama infliacija, o tai nėra teisinga), nenaudoja sezoniškai išlyginto BVP, kalbėdami apie BVP pokyčius per ketvirtį (to iš vis nereikėtų daryti, nes pirmo metų ketvirčio BVP pokyčiai visada yra mažesni nei paskutinio metų ketvirčio), lygina skirtingai apskaičiuojamus nedarbo lygius (tra registruotas nedarbas  ir nedarbas apskritai, tai skirtingi dalykai), painioja metinę infliaciją su vidutine metine, priežastimis vadina tai, kas nėra priežastys (pavyzdys su kalafiorais) ir t. t.
  • Kam reikalingos ekonominės prognozės? Lietuvos banko pateikiamos ekonominės prognozės yra aktualios Lietuvos gyventojams, verslui, viešajam sektoriui bei tarptautiniams partneriams. Pavyzdžiui, prognozės padeda Lietuvos darbdaviams planuoti investicijas ir numatyti, kiek reikės kurti darbo vietų ir pan. Keturis kartus per metus įvertinęs ekonomikos raidos perspektyvas Lietuvos bankas skelbia BVP, infliacijos, darbo užmokesčio, nedarbo lygio ir kitų svarbiausių ekonominių rodiklių prognozes.
  • Koks yra prognozavimo procesas Lietuvos banke? Bankas skelbia makroekonomines prognozes 4 kartus per metus: kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.Prognozavimo procesas pradedamas prieš daugiau nei 1,5 mėnesio ir vyksta taip: 1. Naujausios statistinės informacijos surinkimas (LSD, LB, Bloomberg, kt.), prielaidų sudarymas/gavimas. 2. Pirmas prognozavimo susitikimas – naujausios tendencijos, artimiausio ketvirčio prognozės, prielaidos. 3. Prognozavimas, preliminarių prognozių aptarimas (antras prognozavimo susitikimas), jų koregavimas pagal pastabas. 4. Prognozių pristatymas Lietuvos banko vadovybei, problemų aptarimas, rizikų identifikavimas. 5. Prognozės paskelbiamos viešai.
FacebookTwitterGoogle+