Pasaulio pinigai. Šveicarija

Šveicarija – šalis, garsėjanti ne tik sūriais, laikrodžiais ir šokoladu, bet ir bankais bei viena iš tvirčiausių valiutų pasaulyje.

10 faktų apie Šveicarijos pinigus.

– Pirmosios monetos Šveicarijos teritorijoje pasirodė III a. pr. Kr., atkeliavo iš Vidurio Europos prekybos centrų. Vėliau savas monetas pradėjo kaldinti ir vietiniai gyventojai (Helvetijos keltai), o iki XI a. čia cirkuliavo įvairūs pinigai: Romos imperijos, Frankų imperijos, šv. Romos imperijos ir kt.;

– Nuo XI a. monetų kalimą kontroliavo Bažnyčia, ilgainiui atskiros Šveicarijos teritorijos (kantonai) ir miestai kaldino savo pinigus. Iki XIX a. per visą laikotarpį Šveicarijoje cirkuliavo apie 800 įvairių pavadinimų pinigai. XIX a. situacija tapo dar komplikuotesnė, nes kiekvienas miestas turėjo savo pinigus, be to, naujų pinigų atgabendavo ir pirkliai. Cirkuliuojančių pinigų pavadinimų skaičius Šveicarijoje išaugo iki 8 000!;

– 1848 m. įkurta Šveicarijos federacinė valstybė stengėsi sureguliuoti situaciją, jos konstitucijoje nurodyta, kad tik vyriausybė gali leisti pinigus. 1850 m. priimtas federacinis pinigų leidimo aktas ir bendra valiuta paskelbtas frankas (susietas su Prancūzijos franku);

– 1865 m. Šveicarija kartu su Italija, Belgija ir Prancūzija sudarė „Lotynų monetarinę sąjungą“, šių valstybių pinigai susieti su sidabru (vienetas lygus 4,5 g sidabro arba 0,290322 g aukso). 1927 m. sąjunga žlugo, bet iki 1937 m. Šveicarija šį susiejimą išlaikė, nors dėl krizių atsisakyta ir šios sistemos. 1945 m. Šveicarijos frankas susietas su JAV doleriu;

– Istoriškai frankas išliko tvirta valiuta (kartu su JAV doleriu, D. Britanijos svaru, Japonijos jena, euru). Franko perkamoji galia ir kursas nesikeičia, naudojama tarptautinėje prekyboje;

– Frankas susideda iš šimto smulkiųjų pinigų – santimų. Tiesa, tai prancūziškas ir tarptautinis jų pavadinimas. Kadangi Šveicarijoje yra 4 oficialios kalbos, santimų pavadinimas skamba skirtingai: prancūziškai – centimes, itališkai – centesimi, vokiškai – rappen, romaniškai – raps;

– Net iki XX a. 7 deš. Šveicariškos frankų monetos buvo kalamos iš sidabro, bet labai išaugus sidabro kainai, metalo, esančio monetoje, vertė pralenkė net pačios monetos nominaliąją vertę, monetos buvo skubiai išimtos iš apyvartos, išlydytos, o sidabrą pakeitė kiti metalų lydiniai;

– Pirmieji popieriniai banknotai Šveicarijoje pasirodė 1825 m., bet tai buvo Berno miesto vietiniai pinigai, oficialiai frankų banknotai buvo išleisti 1907 m. Nuo tada pasirodė 8 banknotų serijos, tiesa, 3 iš jų (1918 m. iš dalies, 1938 m. ir 1984 m.) nebuvo išleistos, banknotai buvo saugomi kaip rezervas, tam atvejui jei cirkuliuojantys banknotai būtų masiškai padirbinėjami ar jų tiesiog trūktų. Šeštos laidos (1976 m.) serijos banknotai nustojo galioti 2000 m., o 2020 m. jų net nebus galima iškeisti, bet dėl neaiškių priežasčių žmonės jų grąžinti neskuba, pvz., vis dar nėra iškeisti 500 frankų banknotai, kurių bendra vertė – apie 130 mln. frankų!;

– Visos Šveicarijos frankų banknotų serijos (net ir neišleistos) pasižymėjo meniškumu, antrosios laidos (1911 m.) banknotų dizainą kūrė vieni iš žymiausių Šveicarijos dailininkų Eugène Burnand ir Ferdinand Hodler. Ant visais laikais cirkuliavusių banknotų buvo galima matyti įvairiausių atvaizdų: nuo žymių asmenybių, personažų iki techninių atradimų ar net mirties vaizdų. Paskutinės laidos (1995 m.) banknotų dizainą kūrė menininkas Jörg Zintzmeyer. Ant banknotų vaizduojami žymūs Šveicarijos asmenys. Patys banknotai išsiskiria ne tik spalvingumu ir ryškumu, bet ir tuo, kad paveikslėliai išdėlioti ne įprastai horizontaliai, o vertikaliai. Be to, naujojoje serijoje dingo iki to visada buvęs 500 frankų banknotas, jį pakeitė 200 frankų banknotas, jis gerokai populiaresnis. Nauja serija turėtų būti išleista 2019 m.;

– Be pačios Šveicarijos, frankai kaip valiuta naudojami Lichtenšteine ir Italijos mieste-komunoje Campione d’Italia, kuris yra prie pat Šveicarijos sienos ir tiek ekonomiškai, tiek administraciniu požiūriu yra susijęs su šia šalimi.

 

FacebookTwitterGoogle+