Pasaulio pinigai. Švedija

  • Nuo viduramžių iki XIX a. Švedijoje, kaip ir kitose to meto šalyse, buvo įvairiausių pinigų tipų ir pavadinimų, ypač viduramžiais, kai Švedija dar nebuvo vieninga ir atskiros žemės turėjo savo pinigus. Visų jų, žinoma, neapžvelgsime, bet tik galime paminėti, kad dažniausiai šioje šalyje naudoti pinigai buvo įvairiausių tipų ir verčių daleriai (vok. thaler arba talerio), taip pat erės, riksdaleriai ir t. t.
  • Gana įdomus pinigas yra riksdaleris (Šved. Karalystės daleris). Kaldintas iš sidabro Švedijoje nuo XVII a. pradžios (beje, riksdaleriais šnekamojoje kalboje švedai vadina ir šiandienines kronas). Kadangi Švedijoje dėl begalės karų, krizių ir kitų problemų pradėjo trūkti sidabro, nuo 1624 m. pradėti kaldinti variniai riksdaleriai, bet varis, kaip žinia, yra gerokai pigesnis už sidabrą, dėl to jo reikėdavo kur kas daugiau, todėl buvo kaldinamos ne įprastos monetos, o varinės plokštės (šved. plåtmynt), kurių svoris buvo net ir labai nemažas. Pavyzdžiui, Lietuvos banko Pinigų muziejuje eksponuojame 4 dalerių plokštę, kurios svoris 2 kilogramai 360 gramų. Bet ši pinigėlis dar nedidelis, nes 10 dalerių plokštės galėjo sverti ir 20 kilogramų! Žinoma, tokiais nelengvais pinigais švedams atsiskaityti nebuvo labai patogu, todėl švedai buvo pirmieji pasaulyje, pradėję naudoti popierinius banknotus, kuriuos atspausdino Stokholmo bankas 1661 m. Švedija, be to, buvo ir pirmoji pasaulyje valstybė, įsteigusi centrinį banką (šved. Sveriges Riksbank). Tai įvyko 1668 m. Taigi Švedijos bankinės tradicijos yra vienos iš giliausių Europoje.

 

  • Riksdaleriai buvo pagrindinis švediškas pinigas (tiesa, jau nebe varinių plokščių pavidalo) iki pat XIX a. pabaigos, kai 1873 m. Švedija su kitomis Skandinavijos valstybėmis sudarė Skandinavijos piniginę sąjungą. Nuo tada šalyje pradėjo cirkuliuoti naujas piniginis vienetas – krona (ir smulkūs pinigai erės). Kronos pavadinimas kilęs nuo karūnos, o erės – nuo lotyniško žodžio auksas. Šių pinigų pavadinimas buvo bendras visoms Skandinavijos valstybėms. Po Pirmojo pasaulinio karo sąjungai iširus, valstybės nutarė pinigų pavadinimą palikti.

 

  • Nuo pat pradžių iki šiandien spausdinami skirtingų dizainų banknotai ir kalamos monetos. Ypač gražaus dizaino 1963–1990 m. spausdinti banknotai.

 

  • Įdomus atvejis buvo su 2 kronų moneta, iki 1966 m. jos sudėtyje buvo net 40 % sidabro. Tada susivokta, kad monetos vertė yra didesnė už 2 kronas. Didžioji dalis tokių monetų buvo supirkta ir išlydyta, tik dalis liko kolekcininkų rankose kaip numizmatinė vertybė. Po to monetos sudėtis, žinoma, buvo pakeista. 
  • Gražus ir paskutinio pavyzdžio banknotų dizainas, vaizduojami žymūs Švedijos asmenys, beveik visi, gyvenę prieš XX a. Įdomiausias mums, lietuviams, 20 kronų banknotas su garsiąja rašytoja, pirmąja pasaulyje rašytoja moterimi Selma Lagerliof. Šio banknoto reverse – nykštukas Nilsas, skrendantis ant žąsies. Jį tikrai atsimename iš senovinio animacinio filmo ar bent jau iš Lietuvoje populiarios knygos „Stebuklingosios Nilso kelionės“. Ant 1000 kronų banknoto pavaizduotas Gustavas I Vaza, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos senelis. 

 

  • 2012 m. Švedijos centrinis bankas paskelbė apie išleidžiamus naujo dizaino banknotus. Pirmieji jų: 20, 50, 200 ir 1000 nominalo banknotai. Nuo kitų metų pradės cirkuliuoti ir naujo pavyzdžio 100 ir 500 kronų banknotai. Nuo ankstesnių banknotų naujieji skiriasi ir spalviniu dizainu, banknotai tapo spalvingesni, be to, ant jų vaizduojami tik XX a. gyvenę žymūs žmonės. Čia galime išvysti ir mums gerai žinomų asmenybių ar personažų. Ant 20 kronų banknoto – garsioji vaikų rašytoja Astrida Lindgren, o šalia jos ne mažiau garsi jos knygų herojė Pepė Ilgakojinė. Ant kitų banknotų galėsime matyti ir aktorę Gretą Garbo, režisierių Ingmarą Bergmaną, kitus garsius visuomenės veikėjus. Neapsieita ir be skandalų. Visuomenėje kilo pasipiktinimas dėl ant 500 kronų banknotų vaizduojamos operos solistės Birgit Nilson. Ant banknoto ji pavaizduota, atliekanti vaidmenį Vagnerio operoje „Valkirija“, netrukus atrastos sąsajos su tuo, kad Vagneris buvo mėgstamas nacių kompozitorius, be to, prisiminti ir pačios Nilson antisemitiniai pasisakymai. Visgi banknotas nebuvo koreguojamas. 

 

  • Naujo pavyzdžio 100 ir 500 kronų banknotai Švedijoje pradės cirkuliuoti nuo kitų metų spalio 1 dienos. Kitais metais pasirodys ir naujo dizaino švediškos monetos.

 

FacebookTwitterGoogle+