Pasaulio pinigai. Suomija

Istoriją galima pradėti sąsajomis su Lietuva. Iki 1809 m. Suomija buvo Švedijos Karalystės dalis, taigi ten egzistavo švediška pinigų sistema, o po Rusijos ir Švedijos tarpusavio karo 1809 m. Suomija tapo Rusijos imperijos autonomine teritorija. Taigi čia pradėta vykdyti rusiška pinigų politika ir vėl ne savo noru, kaip ir Lietuva, Suomija turėjo vienodus pinigus – Rusijos rublius. Tiesa, jei Lietuva rusiškais rubliais atsiskaitinėjo iki XX a. pradžios, suomiai savo piniginį vienetą išleido kur kas anksčiau – 1860 m. Rusijos caras tais metais suteikė teisę Suomijai leisti savo pinigus – markes (smulkieji pinigai – peniai). Tiesa, svarstyti ir kiti pavadinimai: sataikko (reiškiantis 100 dalių), omena (obuolys), suomo (Suomija). Visgi apsistota ties markės pavadinimu.

Viena markė buvo lygi vienam rubliui iki 1865 m. Nuo tų metų markė buvo galutinai atsieta nuo rublio ir susieta su sidabro verte. O šis susiejimas I pasaulinio karo metais sukėlė didelę infliaciją, dėl to Suomijai tapus nepriklausoma 1917 m., markė jau buvo padengta auksu. Markė išliko stabili iki 1940 m., po kurių infliacija kilo net kelis kartus. Stabilizavus ekonomiką, 1963 m. įvykdyta pinigų reforma, įvesta nauja markė prilyginta 100 senųjų markių. Naujoji markė išliko iki euro įvedimo 2002 m.

Keitėsi laikai, keitėsi ir suomiškų pinigų dizainas. Pirmosios XIX a. markės atitiko to laikotarpio stilistiką: dideli banknotai su įmantriais ornamentais, ant banknotų pateikiama informacija trimis kalbomis: suomių, švedų (antroji oficiali Suomijos kalba) ir rusų. Gavus nepriklausomybę liko tik dvi kalbos: suomių ir švedų. Kontraversiją sukėlė 1922 m. markių banknotai. Ant banknotų atsirado žmonių figūros. Tiesa, tiems laikams tos figūros buvo neįprastos ir netgi kėlė pasipiktinimą. Vaizduojami girliandą laikantys jaunuoliai buvo visiškai nuogi. Netgi šiandien toks paveikslėlis atrodytų gana neįprastas ir netgi per daug dvasiškai simbolinis.

Pirmasis banknotas su realaus žmogaus portretu pasirodė tik 1940 m., jame vaizduojamas filosofas ir politikas Vilhelmas Snelmanas (1806–1881).

Vėliau žymių Suomijos žmonių portretai visose laidose buvo įprasti. Portretai vaizduojami averse, o reverse – žymūs Suomijos architektūros ar gamtos objektai. Ant suomiškų markių galėjome matyti ir rašytojų, sportininkų, architektų, kompozitorių. Iš objektų: olimpinį stadioną, koncertų salę, fortą, gulbes ir paprastą miško takelį (ko gero, atspindintį suomišką ėjimą).

Tam tikra kontraversija kilo su 1993 m. laidos 10 markių banknotu. Paaiškėjo, kad jame vaizduojamas rašytojo Väinö Linna (1920–1992) portretas, paimtas iš nuotraukos negavus leidimo iš teisių į nuotrauką saugotojų. Tai paaiškėjo tik jau išleidus kelis milijonus banknotų. Centrinis bankas turėjo sumokėti baudą dėl autorinių teisių pažeidimo. Bauda sudarė 100 000 markių (apie 17 000 eurų).

2002 m. Suomija kartu su kitomis valstybėmis įvedė eurą. Jau 1997 m. gruodžio mėn. buvo surengtas euro dizaino konkursas. Atrinkti trys darbai, todėl dabar Suomijos eurų monetų nacionalinėje pusėje matome tris atvaizdus: 1, 2, 5, 10, 20, 50 euro centų nacionalinėje pusėje vaizduojamas heraldinis liūtas, kuris buvo naudojamas ir ant 1 markės monetų nuo 1964 iki 1993 m. Ant 1 euro monetos – dvi virš ežero skrendančios gulbės. Būtent gulbė giesmininkė yra nacionalinis Suomijos paukštis ir ji buvo tarsi įvadas į monetos dizaino konkursą, įamžinant 80-ąsias Suomijos nepriklausomybės metines. Ant 2 eurų puikuojasi uogos gan neįprastu mums pavadinimu – tekšės. Tai labai plačiai Skandinavijoje maisto ir gėrimų gamyboje naudojama uoga (tokių uogų randama ir Lietuvoje). Tai, galima sakyti, mėgstamiausia, netgi nacionalinė Suomijos uoga. Ant 2 eurų monetos briaunos matyti 3 liūto galvos ir užrašas SUOMI FINLAND (Suomija – suomiškai ir švediškai).


Įdomu, kad pirmųjų suomiško euro monetų data netgi ankstyvesnė už euro įvedimą – 1999 m. Ant visų monetų matyti mažytė raidė m. Tai – Suomijos monetų kalyklos meistro Raimo Makkonen ženklas. Kita monetų laida buvo išleista 2006 m. Suomija buvo pirmoji iš euro zonos valstybių, įvedusi teisę valstybėms bet kada išleisti naujas euro monetas apyvartoje paliekant senos laidos monetas.
Dar vienas įdomus ir naudingas faktas apie Suomijos eurus. Suomiai nebeleidžia 1 ir 2 centų monetų. Dėl mažos vertės ir nedidelės naudos šios monetos išimtos iš apyvartos (leidžiamos tik kolekcinės 1 ir 2 centų monetos), bet tokios monetos turi būti priimamos (tiesa, ne visi pardavėjai šio įstatymo laikosi ir kai kurie tokių monetų nepriima). Be to, suomiai taiko vadinamąją „švediško apvalinimo“ sistemą, nurodant kainą ji apvalinama žemyn (kai kainos pabaigoje yra 0,01, 0,02, 0,06 ar 0,07 eur) arba aukštyn (jei kaina baigiasi 0,03, 0,04, 0,08 ar 0,09 eur).

FacebookTwitterGoogle+