Pasaulio pinigai. Rusija

Rusijos piniginis vienetas – rubliai ir kapeikos. Lietuvai ne savo noru beveik 200 metų teko naudoti būtent šią valiutą (nuo 1795 m. Carinės Rusijos okupacijos iki 1918 m. ir nuo II pasaulinio karo pabaigos iki 1990 m.). Visgi įdomu, kad rublis, kaip piniginis vienetas, Lietuvos teritorijoje naudotas kur kas dažniau ir visiškai legaliai. Pirmieji rubliai – tai sidabro lydinių – grivinų – atskelta dalis. Tokie lydiniai naudoti XIII a. ir vėliau. Lydiniai svėrė apie 200 gramų, o smulkesniems atsiskaitymams jie buvo skaldomi ir grivinų dalys pradėtos vadinti rubliais (nuo rusiško žodžio „Рубuть“ – skaldyti, pjauti). LDK tokie lydiniai (Kijevo grivinos) buvo naudojami, taigi buvo ir rubliai.


Žodis „kapeika“ (rus. копейка) kilo nuo rusiško žodžio копьё, tai – „ietis“, nes Ivano Rūsčiojo (1530–1584) laikais monetos buvo kalamos su valdovo atvaizdu, o valdovas rankoje laikė ietį, dėl to ir liepė jas vadinti „ietiniais pinigais“ (rus. копейные деньги).

Rusija buvo pirmoji šalis, XVI a. suskirsčiusi stambiuosius pinigus į 100 smulkesnių (1 rublis tapo lygus 100 kapeikų). Šį santykį vėliau perėmė daugelis valstybių.
Pirmieji popieriniai pinigai Rusijoje pasirodė Jekaterinos II (1729–1796) valdymo laikais, būtent tada Lietuva buvo prijungta prie carinės Rusijos ir įtraukta į carinę pinigų sistemą.


Sovietiniais laikais pinigai įgavo fiktyvią prasmę ir praktiškai realios vertės neturėjo, cirkuliavo tik šalies viduje. Vienintelė pripažįstama ir vertę turinti sovietinė moneta buvo 1923 m. išleista ir iki 9 dešimtmečio cirkuliavusi auksinė červonco moneta su sėjėju. Ją, kaip realų piniginį vienetą pripažino ir užsienio valstybės.


Sovietų Sąjungai žlugus, naujas rublis buvo įvestas 1993 m. Dėl infliacijos iš pradžių didžiausias nominalas buvo 500 000 rublių (1995 m.), o 1998 m. įvykdžius pinigų reformą naujas rublis prilygintas 1000 senųjų.


Naujo pavyzdžio rubliai leisti nuo 1997 m. ir jų dizainas nuo to laiko praktiškai nepasikeitė. Atsirasdavo tik naujos apsaugos priemonių modifikacijos. Ant banknotų vaizduojami reikšmingiausi Rusijos architektūros paminklai, skulptūros, miestai ir pan.


Ryšių su Lietuva, nors ir labai silpnų, ant rusiškų pinigų taip pat galima pamatyti. 5 rublių banknoto (beje, labai reto) averse vaizduojamas vadinamasis „Rusijos tūkstantmečio” paminklas Novgorode, ant jo pavaizduoti keturi LDK kunigaikščiai: Gediminas, Algirdas, Kęstutis ir Vytautas. Tiesa, banknote jų įžiūrėti nėra įmanoma, o didžiausio 5000 rublių nominalo banknoto averse vaizduojamas Rusijos diplomatas Nikolajus Muravjovas-Amurskis iš garsiosios Muravjovų giminės, kuriai priklausė ir liūdnai pagarsėjęs Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas-Korikas.


Įdomus ir gana juokingas įvykis nutiko 2014 m., kai vienas Dūmos deputatas supyko dėl 100 rublių kupiūroje vaizduojamos Apolono skulptūros (ant Didžiojo Maskvos teatro), kadangi Apolonas nuogas ir tai deputatui pasirodė nepadoru. Visgi pinigo dizainas liko nepakeistas.

FacebookTwitterGoogle+

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>