Pasaulio pinigai. Izraelis

- 1897 m. pirmajame sionistų suvažiavime Bazelyje (Šveicarija) buvo sprendžiama, kaip bus vadinamas suvažiavimo dalyvio mokestis, buvo keli variantai, o geriausią mintį pasiūlė verslininkas ir vienas iš suvažiavimo organizatorių, Lietuvos teritorijoje (Darbėnuose) gimęs ir vėliau Klaipėdoje gyvenęs, verslininkas Dovydas Volfsonas (1856-1914). Jis pasiūlė šekelio (senovinio svorio mato ir pinigo pavadinimas, svėrė 240 miežių grūdų arba 11 gramų sidabro, vėliau tapo sidabriniu pinigu) pavadinimą, kuris vėliau tapo Izraelio valstybės valiutos pavadinimu;

– Teritorijoje, kurioje 1948 m. įkurta Izraelio valstybė, nuo 1927 m. cirkuliavo Palestinos svaras, šis pinigas ir tapo pirmąja Izraelio valiuta. Tiesa, nuo tada juos leisti nustota, nors tiek Izraelyje, tai kai kuriose aplinkui esančiose teritorijose (pvz. Jordanijoje) šis pinigas cirkuliavo dar kelis metus. Tais pačiais 1948 m. žydai įsteigė privatų Anglų- Palestiniečių banką, kuris iki 1954 m. atliko centrinio Izraelio banko funkcijas ir leido banknotus Izraeliui;

– 1951 m. įsteigtas Izraelio nacionalinis bankas (formaliai tas pats Anglų – Palestiniečių bankas perleidęs naujam bankui savo akcijas), kuris pradėjo leisti naujus pinigus – Izraelio svarus (liras). Šie pinigai pasirodė 1952 m. ir dizainu praktiškai nesiskyrė nuo Palestinos svarų, bet pasikaitė užrašas hebrajų kalba (iš „Izraelio žemės lira“ į „Izraelio lira“), taip pat pinigas nebebuvo pririštas su D. Britanijos svaru. Nuo 1954 m. iki 1980 m. buvo išleistos keturios Izraelio svarų serijos. Visų serijų banknotų dizainas skyrėsi: pirmieji realūs asmenys pradėti vaizduoti ant trečiosios serijos (1968 m.) banknotų, iki tol vaizduotos abstrakčios figūros arba simboliniai žmonių atvaizdai. Įdomu, kad ant 1968 m. išleistų 5 svarų banknoto pavaizduotas garsusis Albertas Einšteinas, kuris buvo aktyvus Izraelio valstybės rėmėjas;

– XX a. 7 deš. kilo diskusijos dėl to, kad Izraelio valiutos pavadinimas nėra hebrajiškas. Atsimintas senasis šekelio pavadinimas (prisimintas ir minėtas pirmasis sionistų suvažiavimas). 1969 m. Izraelio parlamentas – Knesetas priėmė naujo piniginio vieneto įstatymą. Vis dėlto centrinio banko pirmininkas turėjo patvirtinti, kad sąlygos naujai valiutai yra tinkamos ir tą jis padarė tik 1977 m., o patys pinigai pasirodė tik 1980 m. Pinigų dizainas nesikeitė nuo ankstesnės serijos svaro (liros) dizaino, bet nuo nominalų nubraukta po vieną nulį, o keičiama buvo 10 svarų už vieną šekelį. Vis dėlto infliacijos suvaldyti nepavyko ir ant banknotų nulių pradėjo daugėti (didžiausio nominalo banknotas buvo 10000 šekelių), todėl vėl įvykdyta reforma ir 1985 m. įvesti naujieji šekeliai. 1000 senųjų šekelių buvo prilyginta 1 naujajam. Šiandien cirkuliuojantys banknotai yra plastikiniai (polimeriniai), taip pat vaizduoja garsius Izraelio asmenis. Didžiausio nominalo banknotas – 200 naujųjų šekelių (nors planuotas išleisti ir 500 šekelių banknotas, bet dėl mažos infliacijos to neprireikė). Naujausio dizaino 200 šekelių banknotas pasirodė 2015 m. gruodžio mėnesį;

– Smulkieji Izraelio pinigai – agoros (1 šekelis lygus 100 agorų), cirkuliuoja tik 10 agorų monetos, anksčiau buvo dar ir 1 bei 5 agorų monetos, bet ilgainiui jų vertė krito ir jų gamyba kainavo brangiau nei monetų nominalioji vertė ir šių monetų atsisakyta. Mokant grynais, jei reikia, kainos visada yra apvalinamos iki apvalios sumos, mokant kitais būdais (kortelėmis, čekiais) kainos nėra apvalinamos. 10 agorų monetos averse pavaizduota istorinė V a. pr. Kr. Antigono II moneta su septynašake žvake (šis simbolis taip pat vaizduojamas ir Izraelio centrinio banko logotipe). XX a. 10 deš. dėl monetos kilo skandalas, 1990 m. Palestinos lyderis Jasiras Arafatas pareiškė, kad tai ne moneta, o „Didžiojo Izraelio“ žemėlapis, kuriame atsispindi Izraelio ekspansiniai tikslai, o žemėlapio teritorija apima Siriją, S. Arabiją, Libaną ir kt. Šią žinią pasigavo ir pasaulio žiniasklaida, Izraelio vyriausybė šią „naujieną“ paneigė;

 

FacebookTwitterGoogle+