Pasaulio pinigai. Danija

Kokias pravardes turi daniškų kronų banknotai? kokie pinigai yra Farerų salose? Kaip pinigai virto balandžio 1-osios pokštu?

Taigi pateikiame 10 įdomių faktų apie Danijos pinigus.

• Pirmosios monetos Danijoje, vadintos korsmønter (Kryžiaus monetos, arba monetos su kryžiumi), pasirodė X a. pab. Haraldo I Mėlyndančio valdymo laikais;

• Danijoje iki XIX a. cirkuliavo įvairių pavadinimų ir verčių pinigai, tarp jų ir krona, pasirodžiusi 1619 m. ir lygi 1,5 daniškam riksdaleriui;

 

• Naujo pavyzdžio kronos Danijoje pasirodė 1875 m. Įvestas aukso standartas, 2 480 kronų buvo lygu 1 kg aukso. Tokia sistema galiojo iki 1914 m., iki tada buvo įmanoma pinigus iškeisti į atitinkamą kiekį gryno aukso;

• Pirmieji popieriniai banknotai Danijoje pasirodė 1713 m., jie buvo prilyginti sidabriniams pinigams, nors už juos sidabrinių monetų įsigyti nebuvo įmanoma. Įdomu tai, kad tada buvo išleista apie 120 000 banknotų, dabar Danijoje jų daugiau kaip 160 milijonų;

 

• Po Antrojo pasaulinio karo buvo leidžiamos specialios daniškos kronos atskiroms grupėms ar teritorijoms: 1945 m. išleista serija banknotų, skirtų Sąjungininkų pajėgoms, prižiūrinčioms pookupacinę Daniją, 1947–1958 m. Karo ministerijos leisti banknotai skirti Danijos kariniams daliniams okupuotoje Vokietijoje. Gal būt įdomiausi pinigai buvo leidžiami Danijos Raudonojo Kryžiaus ir skirti Danijos laivui „Jutlandija“, gydančiam Korėjos karo aukas;

 

• 1945 m. išleistos kronos vis dar galioja Danijoje, t. y. jas galima išsikeisti centriniame banke į naujo pavyzdžio pinigus;

• Autonominis Farerų salų regionas, priklausantis Danijai, naudoja skirtingo dizaino banknotus, ant banknotų vaizduojami vietiniai labiausiai paplitę gyvūnai. Banknotus leidžia Danijos centrinis bankas ir tai nėra savarankiška valiuta, ji prilyginta Danijos kronai ir keičiama centriniame banke nemokamai. Oficialiai Farerų salose Danijos kronos nėra priimamos, kaip ir Danijoje Farerų salų kronos, vis dėlto kai kur atsiskaityti galima, nors ir rekomenduojama pinigus keisti. Farerų salose naudojamos daniškos erių monetos. Planuota išleisti ir vietinius pinigus Danijai priklausančioje Grenlandijos saloje, visgi 2009 m. idėjos atsisakyta;

 

• 1972–1980 m. laidos banknotų averse buvo vaizduojami garsūs Danijos žmonės, o reverse – paukščiai. 1980 m. išleistas 20 kronų banknotas, kurio reverse pavaizduoti žvirbliai. Vienas Danijos laikraštis paskelbė naujieną, kad į apyvartą išleisti netikri banknotai, o jų skiriamasis bruožas – ant banknotų vaizduojami žvirbliai ir matyti tik trys jų kojos, tikri pinigai tik tie, kuriuose matyti keturios kojos. Žmonės užplūdo bankus, bet šie atsisakė pinigus keisti. Paaiškėjo, kad ši naujiena – tik balandžio 1-osios pokštas ir ant visų banknotų matyti trys žvirblių kojos;

 

• Daniškos kronos turi ir pravardes. 100 kronų banknotai vadinami šunimis (žodžių žaismas, daniškai hundrede – šimtas, o hund – šuo), o tūkstančio kronų banknotas vadinamas rupūže (daniškai tusinde, o tudse – rupūžė);

• Paskutinės laidos (2009 m.) Danijos banknotų aversuose vaizduojami Danijoje esantys tiltai (simbolinė jungtis tarp praeities ir ateities), o reverse – svarbūs archeologiniai radiniai, rasti tų tiltų teritorijose. Šiuolaikinių daniškų monetų spalvos taip pat turi prasmę. Mažiausio nominalo 50 erių moneta yra vario spalvos, 1, 2 ir 5 kronų monetų spalva sidabrinė, o didžiausio nominalo 10 ir 20 kronų – auksinė. Taip simboliškai parodoma senųjų monetų vertė, kai mažiausiai vertos monetos buvo varinės, o daugiausiai auksinės;

FacebookTwitterGoogle+