Olimpinių monetų istorija

Rugpjūčio 5 d., prasideda olimpinės žaidynės Rio de Žaneire, Brazilijoje. Tą proga visai neseniai Lietuvos bankas išleido šiai olimpiadai skirtąkolekcinę sidabrinę 20 eurų monetą. Žinoma, Lietuva nėra vienintelė valstybė kalanti monetas skirtas olimpiadoms, tą daro daugelis pasaulio šalių. O iš kur atsirado tradicija kaldinti monetas skirtas olimpinėms žaidynėms?

Istorija prasidėjo dar Antikos laikais. Pirmosios olimpinės žaidynės buvo surengtos 776 m. pr. Kr. ir vėliau vyko kas ketverius metus. Atsirado ir tradicija kalti monetas su vaizdais iš olimpinių varžybų, dievais globojančiais jas, skirtingas sporto šakas.
Ši tradicija atsirasti galėjo dėl kelių priežasčių. Viena iš jų galėjo būti ta, kad senovės Graikijoje olimpinės žaidynės buvo ne tik sporto renginys, bet ir renginys turintis gilią religinę, politinę, meninę prasmę. Per jas vykdavo ne tik sporto, bet ir meno varžybos. Jų metu netgi būdavo nutraukiami visi karai vykę Graikijoje. Kadangi žaidynės turėjo tokią milžinišką svarbą, jos ir galėjo būti vaizduojamos ant monetų, ant kurių averso būdavo vaizduojamas kuris nors iš dievų (Romos laikais jau valdovas), o reverse – epizodas iš žaidynių arba jų simbolis (pvz. 360 m. pr. Kr. nukalta sidabrinė tetradrachmos moneta, kurios averse laurų vainiku pasidabinęs Dzeusas, o reverse nimfos Olympijos atvaizdas ir užrašas ΟΛΥΜΠΙΑ).

Kita tais laikais kaldintų olimpinių monetų priežastis galėjo būti ta, kad ne visi miesto, kuriame buvo rengiamos žaidynės, gyventojai turėjo teisę dalyvauti jose ar jas stebėti (teisę stebėti galėjo tik oficialūs Graikijos piliečiai, o pvz. moterys nebuvo laikomos pilietėmis ir tokios teisės neturėjo). Gyventojai gavę tokias monetas galėjo bent iš dalies jausti stebėję vienas ar kitas varžybas.
Trečioji ir nemažiau svarbi tokių monetų kaldinimo priežastis buvo politinė propaganda. Skirtingų sričių valdovams buvo didelė garbė dalyvauti ir laimėti žirgų lenktynėse (dalyvavimą kitose varžybose, pavyzdžiui bėgime valdovai laikė neprestižiniu), po pergalių jie įamžindavo save monetose. Ypač tą mėgo Sicilijos tironai, kurie labai siekė populiarumo ir po pergalių įsiamžindavo ne tik skulptūrose, paveiksluose, dainose,bet ir monetose (pvz. 479 m. pr. Kr. sidabrinėje dekadrachmoje su Sirakūzų valdovu važiuojančiu keturių žirgų traukiamame vežime, o virš jo sklendžianti ir karūną laikanti pergalės deivė Nikė). Panašias tradicijas išlaikė ir Makedonijos karaliai (pvz. karalius Pilypas Makedonietis), kai kurie Romos imperatoriai ir pan.
Iki Helenistinio laikotarpio (336 – 31 m. pr. Kr.) olimpinės žaidynės vyko vienoje vietoje – Olimpijoje, vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Helenistiniu laikotarpiu (o vėliau ir Romos imperijoje) žaidynės vyko daugelyje vietų, praktiškai visuose didžiuosiuose miestuose nuo Tuniso iki Afganistano teritorijų. Žaidynėms galėjo būti nukalama iki kelių tūkstančių skirtingų monetų. Ant jų jau rašomi miestų pavadinimai, vaizduojami atletai (dažniausiai apdovanojami, rečiau dalyvaujantys varžybose), labai populiaru buvo vaizduoti olimpinius apdovanojimus (karūnos, palmių šakelės, amforos ir t.t.).

Žinoma, svarbu paminėti, kad senovinėse olimpinėse žaidynėse monetos vaidino ir kitą svarbų vaidmenį, maišai pilni pinigų buvo dovanojami varžybų nugalėtojams (šiuolaikinėse olimpiadose piniginiai apdovanojimai nėra teikiami).
Senovėje olimpinės žaidynės egzistavo iki maždaug IV a. po Kr. Šiuolaikinės olimpinės žaidynės atgimė tik 1896 m. O monetos skirtos olimpinėms žaidynėms dar vėliau, tik 1952 m. Tada buvo išleista sidabrinė 500 markių moneta skirta Helsinkio olimpiadai. Vėliau tai tapo visų žaidynių tradicija, o kalti jas pradėjo ne tik valstybės rengiančios olimpiadas.

FacebookTwitterGoogle+