Olimpiniai medaliai ir pinigai

Olimpiniai medaliai tai didžiausias sportininkų darbo įvertinimas, be to jie yra ir unikalūs meno kūriniai, beje, labai artimi ir monetoms. Neveltui dažniausiai juos kala šalių, organizuojančių olimpines žaidynes, monetų kalyklose. Medaliai, kaip ir monetos, turi aversą (jame tradiciškai vaizduojami konkrečių žaidynių simboliai), reversą (kuriame tradiciškai vaizduojama pergalių deivė Nikė ir Stadionas Graikijoje) ir netgi briaunas.

Keletas faktų apie medalių ir pinigų sąsajas.

• Medalių sudėtis. Sportininkai, kaip žinia, gauna medalius, kurie būna skirtingos vertės: auksiniai, sidabriniai bronziniai. Šie medalių taurieji metalai pagrįsti graikų mitologijos trimis pirmaisiais žmonijos gyvenimo etapais. Auksas atspindi aukso amžių, kai žmogus gyveno tarp dievų. Sidabro amžius simbolizuoja tai, jog žmogus ir netekęs galimybės gyventi kartu su dievais, vis tiek išsaugojo amžiną jaunystę. O bronza atspindi herojų amžių. Tiesa, auksinis medalis iš tiesų nėra auksinis, o sidabrinis, tik paviršiuje padengtas auksu. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nurodė, kad kiekviename aukso medalyje mažiausias sidabro kiekis būtų 92,5 proc., o aukso būtų mažiausiai 6 gramai. Auksas, sidabras ir bronza buvo ir pagrindiniai metalai, iš kurių seniau buvo kalamos monetos. Ne veltui ir šiandien sportininkai pozuodami fotografams simboliškai įsikanda medalį, lyg tikrindami metalo prabą;

• Medalių vertė. Pirmose olimpinėse žaidynėse buvo įteikiami tik sidabriniai medaliai, vėliau atsirado auksiniai, kurie buvo gaminami iš gryno aukso! Visgi paskutiniai tikrai auksiniai medaliai buvo nukalti 1912 m. Stokholme vykusiose olimpinėse žaidynėse, vėliau įvyko I pasaulinis karas ir pradėjus trūkti metalo, o ir apskritai auksinius medalius gaminti gana brangu ir nepatogu. Medaliai kitose olimpinėse žaidynėse buvo kalami iš metalų mišinių. Tikroji tokių medalių vertė priklauso nuo jų svorio, panaudoto metalo kiekio ir tos dienos metalų kainos. Kol kas brangiausi (po 1912 m. kalami) pagal metalų kainą yra 2012 m. Londono olimpinių žaidynių medaliai (auksinis vertas apie 600 JAV dolerių), o pigiausi taip pat iš Londono, tik iš 1948 m. olimpiados, kai po II pasaulinio karo reikėjo gaminti gerokai prastesnės kokybės medaliai. Žinoma, jų kaina rinkoje priklauso ir nuo tų medalių retumo, istoriškumo ar sąsajų su žymiais įvykiais: sidabriniai olimpiniai medaliai iš pirmųjų modernių (1896 m.) olimpinių žaidynių gali kainuoti apie 10 000 dolerių, bet garsiojo juodaodžio bėgiko Džesio Ouvenso (laimėjusio 1936 m. olimpiadoje Nacių Vokietijoje) vertė galėtų būti ir 1,5 milijono dolerių, o medaliai priklausantys ledo ritulininkams iš JAV, kurie įveikė Sovietų Sąjungą 1980 m. Leil Plesido žiemos olimpinėse žaidynėse (įvykis pavadintas „stebuklu ant ledo“) gali kainuoti ir 2 milijonus JAV dolerius;

• Medaliai iš monetų. 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronziniai medaliai labai tiesiogiai susiję pinigais. XX a. paskutiniame dešimtmetyje bronzinės Australijos 1 cento monetos buvo išimtos iš apyvartos dėl infliacijos ir išaugusios bronzos kainos (monetos tapo brangesnės už jų nominaliąją vertę). Bronzinės monetos buvo išlydytos ir iš jų pagaminti bronziniai medaliai;

Medaliai Rio de Ženeiro olimpiadai buvo nukalti Brazilijos monetų kalykloje (daugiau nei 5000 medalių olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms). Medaliai sveria apie 500 g., o pagaminti jie tausojant aplinkai (gamybai nenaudotas gyvsidabris, o iki 30 proc. medalių sudėties sudarė perdirbtos medžiagos).

FacebookTwitterGoogle+