Olimpinės žaidynės ir pinigai

Vis dar tęsiasi olimpinės žaidynės Rio de Ženeire. Visos olimpinės žaidynės neatsiejamos nuo finansinių išlaidų. Kainuoja tiek žaidynių rengimas, tiek infrastruktūra. Akivaizdu, kad bėgant metams išlaidos olimpinėms žaidynėms auga, tiek dėl daugėjančių dalyvių, žiūrovų skaičiaus, tiek dėl augančių poreikių ir noro surengti viską kuo profesionaliau. Štai pavyzdžiui 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės Vokietijai atsiėjo apie 25 milijonus JAV dolerių. Po 36 metų 1972 m. Vokietijoje rengtos Miuncheno olimpinės žaidynės, šįkart šaliai jos kainavo bene 70 kartų daugiau. Šiais laikais šalys investuoja milžiniškus pinigus (dažnai ir ne be korupcijos šešėlio), o pačios žaidynės retai teatsiperka. Taigi kurios olimpinės žaidynės brangiausios? Kuris olimpiados sportininkas turtingiausias? O kuri sporto šaka pasiruošti kainuoja daugiausiai?

• Brangiausios olimpinės žaidynės. Olimpinės žaidynės kainuoja daug. Labai daug. Be pačių olimpinių žaidynių: stadionų, įrangos, olimpinių kaimelių ir pan. kainuoja ir infrastruktūra bei kitos paslaugos sportininkams ir žiūrovams. Brangiausios olimpiados aukso medalį be konkurencijos laimi 2014 m. Sočio olimpinės žaidynės. Dėl tikslių skaičių yra ginčijamasi, bet jos kainavo apie 50 milijardų JAV dolerių! Sidabro medalį gauna ir ne tiek jau labai atsilieka 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės kainavusios apie 40 milijardų. O trečia vieta atsiliko jau gerokai labiau, nors valstybei kainavo bene labiausiai. 2004 m. Atėnų vasaros olimpiada šaliai atsiėjo apie 15 milijardų JAV dolerių, bet lyg to būtų ne gana siaubingai išaugo Graikijos skolos (manoma, kad žaidynių rengimas buvo politikų populistinis manevras, norint laimėti rinkimus), o biudžeto deficitas 2004 m. Graikijoje sudarė net 5,3 proc.

• Labiausiai išaugusios išlaidos olimpinėms žaidynėms. Valstybės, rengiančios olimpines žaidynes, sudaro biudžetus, bet jų dydis laikui bėgant auga ir kartais auga tikrai įspūdingai. Priežastys tam būna įvairios: augančios kainos, besikeičiantys planai ir pan. Ne paskutinėj vietoj lieka ir korupciniai ryšiai bei noras pasipelnyti. Taigi kurios valstybės permokėjo daugiausiai? Aukso medalį vėl pelno Sočis 2014, olimpiados rengimo biudžetas nuo to laiko, kai Rusija gavo teisę rengti žaidynes iki jų pradžios padidėjo įspūdingai, net 289 proc. ! Antroje vietoje Norvegijoje vykusios Lilehamerio 1994 m. olimpinės žaidynės, biudžetas augo 277 proc., o trečioji vieta atitenka Barselonos 1992 m. olimpiadai, kurios kaina padidėjo 266 proc. Įdomu, kad antrų pagal brangumą olimpinių žaidynių Pekine kaina teišaugo vos 2 proc.

• Brangiausias žaidynių atidarymas. Olimpiadų atidarymai pritraukia milijardus žiūrovų visame pasaulyje, o valstybės stengiasi pristatyti tiek šalies kultūrą, tiek atspindėti pasaulines aktualijas. Kasmet atidarymai tampa vis įspūdingesni ir brangesni. Čia nugalėtojais skelbiami kinai su 2008 m. Pekino olimpiada. Jos atidarymo ceremonija kainavo apie 100 milijonų JAV dolerių, antri liko britai su 2012 m. Londono olimpiada ir atidarymu kainavusiu apie 75 milijonus JAV dolerių ir tretieji kanadiečiai, 2010 m. rengtos žiemos olimpiados atidarymas atsiėjo apie 36 milijonus JAV dolerių. Šįkart į trejetuką nepateko Sočis, bet rusai neatskleidė atidarymo ceremonijos kainos (tikėtina, kad trejetuko ji verta). Šių metų Rio 2016 m. atidarymas tekainavo apie 4 milijonus JAV dolerių.

• Brangiausia sporto šaka. Olimpinėse žaidynėse paprastai būna per 100 skirtingų sporto šakų, dalyvauja tūkstančiai atletų iš viso pasaulio. Visgi yra sporto šakų, kuriomis profesionaliai užsiimti gali tikrai ne bet kas, nes pasiruošimas, nuolatinės treniruotės, įranga kainuoja milžiniškus pinigus. Taigi kurios trys sporto šakos sportininkams kainuoja daugiausia? Pirmoje vietoje šaudymas, kuris per metus gali atsieiti nuo 700 000 iki 1,5 milijono JAV dolerių. Viena lėkštelė, kuri paleidžiama į orą ir į kurią turi pataikyti sportininkas kainuoja ir šoviniai kainuoja gal ir nelabai daug, bet kai per dieną intensyviai treniruojantis reikia padaryti iki 1000 šūvių, suma išauga labai daug. Nereikia pamiršti, kad ir ginklų kainos nėra pačios mažiausios (profesionalaus ginklo kaina gali kainuoti ir kelis šimtus tūkstančių). Antra brangiausia olimpinė sporto šaka – būriavimas per metus atsieisiantis apie 500 tūkstančių JAV dolerių, o trečioje vietoje žirgų sportas galintis kainuoti iki 100 000 JAV dolerių (ir tai be paties žirgo kainos), žinoma, čia daugiausia kainuoja žirgo išlaikymas ir priežiūra. Įdomu ir tai, kad ko gero pati brangiausia sporto šaka kada nors buvusi olimpinėse žaidynėse – polas (dvi komandos, kurių nariai joja ant žirgų ir stengiasi įmušti kamuolį). Ši sporto šaka ir tais laikais buvo tokia brangi, kad ja užsiimti galėjo tik visuomenės grietinėlė, kitiem žmonėms ji paprasčiausiai buvo neprieinama. Dėl tos priežasties polo olimpinėse žaidynėse atsisakyta.

• Turtingiausi sportininkai. Pakalbėkime ir apie pačius turtingiausius. Rio olimpinėse žaidynėse dalyvauja daugiau nei 11 tūkstančių sportininkų iš viso pasaulio. Šiais metais pirmą kartą suburta ir pabėgėlių rinktinė, kurios nariai ko gero tikrai negali pasigirti nei dideliais uždarbiais nei lengvu gyvenimu. Visgi dalis sportininkų tikrai gali jaustis žvaigždėmis, gyventi prabangiuose viešbučiuose, o ne olimpiniame kaimelyje ir per daug nesukti galvos, kad už dalyvavimą olimpinėse žaidynėse jiems pinigai nemokami. Taigi kas tie trys turtingiausieji Rio olimpinių žaidynių dalyvių uždirbantys iš sporto? Pirmoje vietoje – JAV krepšininkas Kevinas Durantas per sezoną NBA uždirbantis 56 milijonus JAV dolerių, antroje – serbų tenisininkas Novakas Džokovičius per praėjusius metus uždirbęs apie 55 milijonus, o trečioje – brazilų futbolininkas Neimaras per praėjusius metus uždirbęs 37 milijonus. Visgi, pats turtingiausias Rio olimpiados sportininkas yra šaulys iš Jungtinių Arabų Emiratų Saidas bin Maktumas bin Rašidas Al Maktumas. Jo turtą sudaro milijardai JAV dolerių. Tiesa, jis šiuos pinigus uždirbo ne iš sporto, Saidas yra ne tik šaulys bet ir Jungtinių Arabų Emiratų šeichas.

FacebookTwitterGoogle+