Notgeldai – sunkmečio pinigai

I pasaulinio karo ir pokario metais Vokietijoje greta valstybinių pinigų dėl karo ir infliacijos apyvartoje atsirado ir notgeldai (pinigai skirti vietinei apyvartai), dar vadinami sunkmečio pinigais. Juos pagal Vokietijoje išleistą įstatymą savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai, miesteliai ar kaimai. Jų emisiją vykdė apskrities ar miesto administracija – magistratas, kartais įmonės ar net privatūs asmenys. Kadangi notgeldais galėjo naudotis tik jį išleidusios bendruomenės nariai, jų piešiniuose dažnai atsispindėdavo to krašto aktualijos. Po I pasaulinio karo Vokietijoje buvo išspausdinta tūkstančiai įvairiausių notgeldų su miestų, miestelių, kaimų vaizdais, herbais, įžymybėmis, žemėlapiais, istoriniais, mitiniais, pasakų įvykiais ir t.t. Nors pinigai praktiškai beverčiai, bet dėl jų įvairovės, unikalumo, meniškumo vis dar graibstomi pinigų kolekcionierių.

Keletas pavyzdžių iš skirtingų Vokietijos miestų

I pasaulinio karo metais savus pinigus turėjo ir kai kurie Mažosios Lietuvos miestai bei gyvenvietės: Klaipėda, Tilžė, Šilutė, Rusnė, Ragainė, Stalupėnai, Tolminkiemis, Eitkūnai. Be to, kai kurie Mažosios Lietuvos miestai kaldino monetas, kurios vadintos įvairiai: sunkmečio pinigais, pinigų pakaitalais (vok. Ersatzgeld), karo pinigais (Kriegsgeld). Monetos gamintos iš pigių, karo reikmėms mažiau tinkamų medžiagų – geležies, cinko, aliuminio, net keramikos, porceliano.

Įdomūs Mažosios lietuvos notgeldai: ant 1921 m. Tilžės notgeldas (50 pfenigų) puikavosi Tilžės rotušė ir garsiojo Tilžės sūrio reklama, o ant 1 markės Pirmoje pusėje vaizduojamas Karalienės Luizės tiltas per Nemuną, skiriantis Vokietiją nuo Klaipėdos krašto. Žemiau tilto esantys užrašai skelbia, kad šiapus (Vokietijoje) yra neprilygstamas miestas – Tilžė, o anapus (Lietuvoje) – nepasiekiamas sviestas (karvė). Kitos pusės akcentas – žemėlapis ir po juo esantis užrašas, kuris nurodo, kad Tilžė – vartai į pasienio Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją).

1921 m. Šilutės notgelde (25 pfenigai) vaizduojamas Mickuose gimusio Hermano Zudermano (1857 -1928 m.) portretas ir jo gimtasis namas, o apačioje poeto mintys apie Klaipėdos kraštą.

Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį nuo Vokietijos atskirta Mažosios Lietuvos dalis – Klaipėdos kraštas. 1920 m. vasario 14 d. kraštas buvo pavestas administruoti Prancūzijai. Karinė valdžia savo tarnautojams algas mokėjo frankais, o atsiskaitymams su vietos gyventojais 1922 m. vasario 22 d. data išleido laikinuosius notgeldus – markes. Jų dizainui būdingi lietuviški motyvai, bet informaciniai tekstai rašyti tik vokiečių ir prancūzų kalba. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą prisijungus prie Lietuvos, notgeldai palaipsniui pakeisti į Lietuvoje galiojusius pinigus.

FacebookTwitterGoogle+