Nauja paroda Pinigų muziejuje

Pinigai ir laivai susiję šimtmečiais ir tūkstantmečiais. Gretindami laivybą su turtais, ištekliais ir finansais, norime pabrėžti, kad jūrų kelionės ir jūreivystės vystymasis buvo skatinami noro pralobti, pasipelnyti, užvaldyti naujas žemes.

Parodoje „Jūra atveria pasaulį“ pristatomos monetos iš Lietuvos jūrų muziejaus numizmatikos rinkinio. Proginės įvairių nominalų monetos puošia daugelio pasaulio valstybių pinigų rinkinius. Monetų ir medalių siužetuose atpažįstami istoriniai įvykiai, laivai ir asmenybės liudija jūreivystės reikšmę Žemės planetos, kurios 70 procentų paviršiaus sudaro vanduo, istorijoje.

Parodos kuratoriai – Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius ir Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas

Parodos dizainerė – Lietuvos jūrų muziejaus dailininkė Audronė Adomavičienė

 

GEOGRAFINIAI ATRADIMAI MONETOSE

 

ŠIAURĖS KRAŠTŲ JŪRININKAI. LEIFAS ERIKSONAS (LEIF ERIKSON, apie 970–1020 m.)

VIII–XI a., kai dar nebuvo kompaso ir jūrlapių, vikingai jau leisdavosi į įspūdingas keliones jūromis. Navigacijai naudojo kristalą kordieritą, kuris, atspindėdamas saulės šviesą pro debesis, padėdavo vikingams apniukusiomis dienomis nustatyti saulės kryptį ir aukštį. Žinant, kur yra saulė, buvo orientuojamasi jūroje. Šiaurės Atlanto vandenynu driekėsi vikingų krovininio laivyno maršrutai. Leifas Eriksonas apie 1000 m. išsilaipino rytinėje dabartinio Šiaurės Amerikos žemyno pakrantėje ir įkūrė Vinlando gyvenvietę.

 

EUROPIEČIŲ PASAULĖVAIZDIS PLEČIASI. MARKAS POLAS (MARCO POLO, 1254–1324 m.)

Viduramžiais krikščioniškos kultūros propaguota pasaulinės tvarkos samprata neskatino tolesnio aplinkos pažinimo. Apsnūdusios visuomenės pasaulio suvokimą praplėtė jūrininkai ir keliautojai. X–XIII a. Europos prekybos sostinės Venecijos pirklys Markas Polas išsamiai aprašė daugiau kaip 20 metų (1271–1295 m.) trukusią prekybinę ekspediciją ir gyvenimą Vidurio Azijoje ir Kinijoje.

PLAUKĖ Į INDIJĄ, ATRADO AMERIKĄ. KRISTUPAS KOLUMBAS (CRISTOFORO COLOMBO, 1450–1506 m.)

XV–XVI a. Viduržemio jūros pakrančių jūrininkai, pasitelkę stabilius burlaivius ir naujausius navigacijos prietaisus – astroliabiją, sekstantą ir magnetinį kompasą – ieškojo kelio į prieskonių turtingą Indiją. Iš Genujos kilęs pirklys Kristupas Kolumbas išgarsėjo kaip jūrininkas ir naujų, europiečiams nežinomų žemių atradėjas. 1492 m. perplaukęs Atlanto vandenyną, vakaruose aptiko didžiulius sausumos plotus ir iki pat savo mirties tikėjo atradęs kelią į Indiją. Iš tikrųjų atradęs Bahamų salyną, K. Kolumbas ispanų vardu pradėjo Amerikos žemyno kolonizaciją.

 

ANGLŲ DOMINAVIMO JŪROSE PRADŽIA. SERAS FRANSIS DREIKAS (FRANCIS DRAKE, 1540–1596 m.)

XVI a. atradus Amerikos žemyną, susisiekiant su Amerika dominavo ispanai, o didžiausi jų konkurentai jūroje buvo anglai ir prancūzai. Jūrų plėšikų pastangomis jie bandė atsiriekti dalį Naujojo pasaulio turtų. Pasižymėjusiam anglų jūrų kapitonui ir negailestingam jūrų plėšikui Fransiui Dreikui 1577 m. buvo patikėta misija ieškoti alternatyvių prekybos su Amerika kelių ir kartu atakuoti jūroje sutiktus ispanų laivus, gabenusius turtus iš Naujojo pasaulio. Už sėkmingą pirmąją britų kelionę aplink pasaulį F. Dreikui buvo suteiktas sero titulas, jis pelnė tautos didvyrio šlovę.

PIRMASIS JŪRŲ TYRINĖTOJAS – DŽEIMSAS KUKAS (JAMES COOK, 1728–1779 m.)

Džeimsas Kukas – britų prekybos ir karo laivynų jūrininkas ir kartografas. Vadovavo trims Ramiojo vandenyno tyrinėjimų ekspedicijoms. Plaukiodamas jūrlapiuose nepažymėtais jūrų plotais, jis surinko pakankamai žinių ir pasaulio atlase pažymėjo kraštus nuo Naujosios Zelandijos pietuose iki Havajų salyno šiaurėje. Jo nubraižyti žemėlapiai buvo labai tikslūs ir naudoti iki pat XX a. vidurio.

GARSIAUSIAS ŽEMĖS AŠIGALIŲ TYRINĖTOJAS – ROALDAS AMUNDSENAS (ROALD AMUNDSEN, 1872–1928 m.)

Norvegas Roaldas Amundsenas buvo vienas iš labiausiai sėkmės lydymų atšiaurių kraštų keliautojų ir tyrinėtojų. Jis ne tik vadovavo pirmajai sėkmingai ekspedicijai Šiaurės vakarų jūrų keliu (1903–1906 m.), surengė ekspedicijas į Pietų (1910–1912 m.) ir Šiaurės ašigalius (1918–1920 m.), bet ir tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu abu Žemės planetos polius.

FacebookTwitterGoogle+