Monetų gamybos paslaptys Pinigų muziejuje

Vakar, lapkričio 16 d., Pinigų muziejuje įvyko trečioji paskaita šį rudenį iš paskaitų ciklo „3X3“. Lietuvos monetų kalyklos marketingo ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius skaitė paskaitą „Monetų gamybos paslaptys“, kurioje atskleidė ne tik monetų gamybos technologijas, svarbiausius statistinius duomenis, bet ir daug įdomių dalykų iš monetų gamybos pasaulio. 10 svarbiausių paslapčių atskleistų per paskaitą.

  • „Lietuvos monetų kalykla“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei, o pasitikėjimo teise ją valdo Lietuvos bankas;
  • Pasaulyje yra tik apie 70 monetų kalyklų, o Lietuvos monetų kalykla viena iš jų, vienintelė Baltijos šalyse. Ne vieną kalyklą turėjome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, monetų kalykla veikė ir tarpukariu (įkurta 1936 m.);
  • Lietuvos monetų kalykloje gaminamos ne tik monetos, bet ir medaliai, plaketės, apdovanojimai (taip pat ir valstybiniai) , įvairūs ženklai, ženkliukai, spaudai ir kiti produktai. Gaminama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkai, kuriai kalamos tiek kolekcinės, tiek apyvartinės monetos, tiek valstybiniai apdovanojimai. Dirbama tiek su Europos Sąjungos valstybėmis, tiek su valstybėmis už jos ribų.  Iš viso apie 70 proc. Lietuvos monetų kalyklos gaminių yra eksportuojama!
  • Lietuvos monetų kalykla, nors ir palyginti nedidelė, yra viena moderniausių kalyklų pasaulyje. Joje gaminamos kolekcinės monetos su holograminiais atvaizdais (viena iš kelių kalyklų pasaulyje), o vienintelėje holograminiai atvaizdai įkalami į pačią monetą (paprastai jie būna įspausti ruošiniuose).
  • Per metus kalykloje nukalama apie 500 milijonų apyvartinių monetų, per sekundę monetų kalimo mašina nukala 12 monetų. Kalykloje dirbama trimis pamainomis.
  • Pats smulkiausias gaminys nukaltas Lietuvos monetų gamykloje svėrė vos 0,5 g., o pats sunkausias net 0,5 kg!
  • Lietuvoje praktiškai nėra metalurgijos pramonės, todėl metaliniai ruošiniai atsiunčiami iš užsienio. Eurų monetoms naudojami skirtingi metalai ir jų lydiniai: plienas, varis, aliuminis, cinkas, alavas, nikelis žalvaris. Kolekcinėms monetoms reikia sidabro ir aukso. Auksas būna praktiškai grynas, o sidabras dažniausiai su nedideliu kiekiu vario. Įdomu tai, kad brangesnių metalų žaliava dažniausiai būna ne pirminė, o iš išlydytų gaminių (sidabrinių indų, juvelyrikos gaminių ir pan.).
  • Iš eurų monetų daugiausiai nukalama 1, 2 ir 5 euro centų monetų. Įdomu tai, kad jų savikaina yra didesnė už patį nominalą (kitų nominalų atvirkščiai). Mažiausiai nukalama 50 euro centų monetų.
  • Eurų monetų gamyba (ne tik Lietuvoje) yra sudėtingas ir kruopštus procesas, nes skirtingų valstybių nacionalinės pusės yra skirtingos, vienose jų piešinys smulkesnis, kituose ne toks smulkus, bet tiek matmenys, tiek svoriai visų monetų turi būti identiškai vienodi.
  • Kasmet  aptinkama nuo 150 000 iki 200 000 padirbtų euro monetų visoje Europoje. Yra keli paprasti būdai atskirti netikrą monetą: briauna perbraukus per popieriaus lapą (kadangi padirbtose monetose būna švino) didelė tikimybė, kad atsiras juoda juosta. Magnetas padirbtas monetas trauks stipriau, nes jose būna daugiau plieno. Metus tikras ir netikras monetas ant stalo, jos skambės skirtingai. Atkirti galima ir vizualiai, padirbtos monetos būna gana neblizgios.

 

 

FacebookTwitterGoogle+