Lietuvos banko rūmai Vilniuje

Simboliška, kad 1990 m. kovo mėn. Vilniuje pradėjęs veikti Lietuvos bankas yra įsikūręs pirmuosiuose šalyje specialiai bankui statytuose rūmuose (Gedimino pr. 6). Gedimino prospekto pradžios pastatai, statyti XIX a. pabaigoje, formuoja vientisą gatvės išklotinę. Daugelio aplinkinių namų pirmieji per laiką labai pasikeitė, prarado autentiškumą, o banko rūmuose išsaugotas pirminis fasadas ir net autentiškos durys. Sunkios dvivėrės ąžuolinės durys simbolizuoja įstaigos stabilumą. Jos puoštos orderinių motyvų, gėlių žiedų ir akanto lapų medžio drožinių aplikacijomis, stiklo ir ažūrinių metalo grotelių intarpais. Daugiau kaip prieš šimtą metų Vilniaus žemės bankui (toliau – Žemės bankas) statyti rūmai šiuo metu yra Lietuvos bankui priklausančių pastatų komplekso, kurį sudaro namai Gedimino pr. 6, Totorių g. 2 ir 4, centrinė dalis. Seniausias iš jų yra kampinis Gedimino/Totorių g. namas (pastatas, kuriame įsikūręs Pinigų muziejus), o naujausias – penkiaaukštis Totorių g. 4. Kompleksas formavosi beveik šimtmetį (1874-1966).

Nors Vilnius nejaunas miestas, tačiau Gedimino prospektas nėra senas. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, įsigaliojo čia nuo 1785 m. turėjęs galią caro įsakas, kad gubernijų miestai turi būti statomi pagal projektinius planus. Gedimino (tada šv. Jurgio) prospektas pirmą kartą paminėtas 1817 m. Vasilijaus Gesčio ir Žozefo Pusjė sudarytame Vilniaus perspektyviniame plane. Planas menkai įgyvendintas. 1829 m. vėl nužymėta nauja būsimo šv. Jurgio, tada vadinosi Georgijaus, prospekto trasa.

1875 m. caro Aleksandro II patvirtintas Vilniaus perspektyvinės veiklos planas. Pagal jį miestas buvo tvarkomas net iki Antrojo pasaulinio karo. Tiesiama gatvė buvo patogi didelėms statyboms. Dar rengiant 1875 m. planą, būsimoje gatvėje pradėti statyti dideli nuomojamų rezidencinių butų, komercinės ir visuomeninės paskirties namai. 1887 m. erdvų 702 kvadratinių sieksnių (sieksnis – 2,1 m) žemės sklypą iš Elenos Koronovskos nusipirko akcinis Žemės bankas. Jį 1872 m. rugpjūčio 17 d. įsteigė Peterburgo I. Gincburgo ir L. Rozentalio bankiniai namai kartu su Lietuvos didikais: Verkių savininku kunigaikščiu Peteriu Vitgenšteinu, grafais Nikolajumi Zubovu, Adomu Pliateriu ir kt. Jo įstatinį pagrindinį kapitalą (1,2 mln. rublių) sudarė 4800 akcijų po 250 rublių. Bankas teikdavo ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas Vilniaus, Kauno, Gardino, Mogiliovo ir Pskovo gubernijų dvarininkams už žemės ar kito nekilnojamo turto (tik miestuose esančių statinių ir sklypų su statiniai) įkaitą.  Po 15 sėkmingos veiklos metų Žemės bankas skubėjo įsikurti naujojoje miesto dalyje. Nupirktas sklypas buvo pustuštis, jame stovėjo vos pora medinių namukų. Nuo 1885 m. Žemės bankui vadovavo Juzefas Montvila (1850-1911) – plačių interesų visuomenės veikėjas, statybų organizatorius, filantropas. Galima spėti,  kad jo iniciatyva Žemės bankas paskelbė konkursą būsimų rūmų projektui parengti. Tai buvo pirmas žinomas architektūrinis konkursas Vilniuje. Jam pateikta 17 projektų. Pirmąją premiją laimėjo Žemės banke įkainojimo agentu dirbęs Vikentijus Gorskis (1848-1901), madingas to meto architektas pastatęs per 70 pastatų Vilniuje.

1889 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto valdybos Statybos skyrius patvirtino dviejų aukštų su rūsiu projektą. Banko sklypas tuo metu netaisyklingo plano, palei prospektą jis tęsėsi daugiau kaip 58 sieksnius (apie 120 m). Vėliau sklypo ribos sureguliuotos, jis įgijo gana taisyklingo stačiakampio planą. Statyba įsibėgėjo 1889 m. rudenį. Lapkričio mėn. išlaidos banko išlaikymui buvo 10 kartų didesnės negu kovo mėn. Banko rūmų statyba baigta 1891 m. kovo  mėn. Pastatas sumūrytas iš plytų, medinėmis perdangoms sustiprinti panaudotas gelžbetonis, stogas dengtas skarda.

Žemės bankas nuo pastatymo dienos dalį patalpų savo rūmuose nuomojo Vilniaus privatiniam komercijos bankui, įsteigtam 1873 m. sausio 8 d. Neaišku, kaip abu bankai pasidalijo rūmų patalpomis, greičiausiai šio banko operacijų salė buvo pirmojo aukšto rytiniame gale, salėje su kolonomis.

Per pirmąjį pasaulinį karą Žemės bankas persikėlė į Sankt Peterburgą, iki 1920 m. čia bankinė veikla nevykdyta. Nuo 1920 m. Vilniaus žemės bankas perregistravo ir tęsė savo veiklą lenkų okupuotame Vilniuje. Jis jau vadinosi Wilenski Bank Ziemski. Veikla tęsiama tame pačiame pastate A. Mickevičiaus gatvėje (taip tada vadinosi dab. Gedimino prospektas). Dalį pastato, kaip ir ankstesniais metais, buvo užėmęs Vilniaus privatinis prekybos bankas (Wilenski Privatny Bank Handlowy).

1928 m. gegužės 16 d. Apskrities viešųjų darbų direkcija išdavė leidimą pagal patvirtintą projektą atlikti Žemės banko centrinio įėjimo ir laiptinės rekonstrukciją (vestibiulyje įrengti dvipusiai laiptai, įstatytos sukamosios durys ir pan.), o 1933 m. bankui priklausančiame sklype prie Totorių gatvės pastatyti garažą Žemės banko ir priešgaisrinės tarnybos automobiliams.

II pasaulinio karo metais bankas neveikė, o po karo pastatas kartu su Totorių g. 2 pastatu buvo nacionalizuotas. Čia įsikūrė TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikos kontora. Rūmuose paskubomis atliktas remontas, jo metu negailestingai sunaikinti senosios polichromijos sluoksniai, interjerai, interjerai „papuošti“ privaloma sovietine atributika.

Pirmą kartą buvusio Žemės banko pastatas kapitališkai suremontuotas 1966 m. Patalpos buvo perplanuotos, pakeistos jų funkcijos. Pirmo aukšto vakariniame gale įkurdinta operacijų salė, antrajame aukšte virš šios operacijų salės, įrengtos kasos, visa erdvi salė sudalyta smulkiais narveliais. Prabangios buvusios banko valdytojo darbo patalpos antrajame aukšte paskirtos Pensijų išmokėjimo kontorai ir pan.

Tais pačiais 1966 m. apleistame sklype Totorių g. 4 pastatytas penkių aukštų banko namas. Grynų geometrinių formų moderniojo funkcionalizmo architektūros pastatas stovi galu į Totorių gatvę. Nuo gatvės jį skiria skulptoriaus Regimanto Kavaliausko sukurta reljefinė sienelė „Progresas“.

Netrukus banko administracija persikėlė į naująjį pastatą, čia įrengti banko vadovo patalpų interjerai. TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros administracijai įrengti erdvūs kabinetai, didelė salė, iškilmingas vestibiulis.

1990 m. kovo 1 d. rūmuose savo veiklą pradėjo Lietuvos bankas. Netrukus pradėti remontuoti centriniai  rūmai ir kiti komplekso pastatai. Pagrindiniai darbai atlikti 1994 -1997 m. Rūmai įgavo savo pirminį vaizdą, atsirado naujų erdvių.

1997 m. banko komplekso vidaus kiemo vakariniame kampe suformuotas jaukus poilsio kampelis. Kadangi tuo metu Lietuvos banko pinigų politika buvo labai jauna, ieškota atitikmens jos trapumui išreikšti. Juo tapo skulptoriaus Romualdo Kvinto bronzinė „Chlojos“ skulptūra. Mažyčiame aštuonkampiame baseinėlyje įrengtas fontanas.

Praėjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bankas perėmė ir kampinį Totorių g. 2/8 namą, kuriame veikė skirtingos įstaigos ir vaistinė. 2006 m. patalpos galutinai perimtos ir 2010 m. čia įsikūrė Pinigų muziejus.

 

FacebookTwitterGoogle+