Lietuvos banko rūmai Kaune

1924 m. paskelbtas tarptautinis Lietuvos banko rūmų projekto konkursas. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pastatas turi iškilti 2 762,5 kv. m ploto sklype K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje; pagrindinis rūmų fasadas turėjo būti iš Maironio gatvės pusės.

Siūlydamos savo paslaugas, į Lietuvos banką kreipėsi architektų firmos ir pavieniai architektai. Didžiausią susidomėjimą konkursu parodė Vokietijos firmos: „Heinrich Reuters & Co“, „Nixdorf & Reissmann Architekten B.D.A.“, „Hans und Oskar Gerson Architekten B.D.A.“, architektai Polis Fišeris (Paul Fischer), Hugas Steinbachas (Hugo Steinbach), Maksas Heilas (Max Heil) ir kt. Tris geriausius darbus numatyta premijuoti – už pirmąją vietą pažadėta 10 000, už antrąją – 7 000, o už trečiąją – 5 000 Ltpremija.  Projektų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 1924 m. birželio 10 d., konkursas numatytas birželio 20 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino konkurso komisiją, susidedančią iš trijų asmenų: profesoriaus Mykolo Songailos, inžinieriaus Jono Šimoliūno (1878–1965) ir profesoriaus Vlado Jurgučio.

Pirmąją premiją laimėjo architektas iš Paryžiaus (pavardė nežinoma). Jo suprojektuotas pastatas buvo labai modernus, sudėtingas ir brangus, todėl nuspręsta projektą iš dalies pataisyti ir papildyti. Šį darbą atliko architektas M. Songaila, talkinant Arnui Funkui (1898–1957), Feliksui Vizbarui (1880–1966) ir kt. Kertinis pastato akmuo padėtas 1925 m. kovo 12 d., šventinimo apeigas atliko prelatas Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932).

Statant rūmus dalyvavo Lietuvos ir užsienio firmos, naudotos vietinės ir atvežtinės statybinės medžiagos. Apie 6 000 kv. m rūmų statyba truko ilgiau kaip trejus metus. 1928 m. gruodžio 8 d. Maironis pašventino baigtus statyti Lietuvos banko rūmus.

Tai buvo vienas įspūdingiausių ir reikšmingiausių to laikotarpio pastatų Lietuvoje. Rūmus sudarė beveik kvadratinis su užapvalintu kampu, išeinančiu į gatvių sankirtą, pagrindinis korpusas (jame buvo įrengtos banko operacijų salės), kieme lygiagrečiai stovintis garažų ir gyvenamųjų patalpų korpusas bei juos jungiančios tarnybinės patalpos palei K. Donelaičio gatvę. Rūmų fasado cokolis dengtas natūraliu, kitos sienų dalys – dirbtiniu granitu. Visi langai ąžuoliniai, apkaustyti bronza, pirmojo aukšto langai iš šlifuoto krištolinio stiklo, stogo danga iš vario skardos. Rūmų frontonas virš atiko iš Maironio gatvės pusės papuoštas Kajetono Sklėriaus alegorine kompozicija.  Skulptūrinė grupė – vyrų ir moterų figūros su atitinkamais darbo įrankiais bei gaminiais – alegoriškai perteikia žemės ūkio, pramonės ir karybos temas.

Per erdvų vestibiulį patenkama į dviaukštę banko operacijų salę, ją juosia korintinė kolonada su galerijomis antrame aukšte. Salės šonuose – klientų aptarnavimo kabinos ir tarnybinės patalpos. Ji užima 700 kv. m plotą, iš jo 370 kv. m skirta lankytojams aptarnauti. Jiems prie langelių buvo skirtos 48 priėmimo vietos.

Trims šarvuotoms banko saugykloms skirta 280 kv. m ploto, seifams su 3 000 dėžučių – 90 kv. m, įrengta moderni signalizacija, centrinis šildymas, sudėtinga ventiliacijos sistema. Į pinigų saugyklas, įrengtas po operacijų sale, patenkama pro masyvias Anglijos firmos „Milners“ pagamintas ir iki šių dienų išlikusias masyvias duris, sveriančias tris tonas.

 

Trečiojo, atikinio, aukšto kampinėje dalyje iš Maironio gatvės pusės buvo įrengtas tuometinio ministro pirmininko Augustino Voldemaro (1883–1942) 8 kambarių butas su prieškambariu, biblioteka, oficialių priėmimų patalpomis, atskiru paradiniu įėjimu, liftu ir atsarginiais laiptais. Oficialių priėmimų patalpos – dviejų kambarių banketų salė su nedideliu balkonėliu-orkestrine. Trečiajame pastato aukšte iš K. Donelaičio gatvės pusės buvo įrengtas banko valdytojo butas. Ant stogo terasos, juosiančios operacijų salės didžiulį trikampį stoglangį, užveistas sodas. Rūmų komplekse įrengta ir 11 butų bei 4 atskiri kambariai žemesnio rango tarnautojams, 6 garažai, skalbyklos ir vonios patalpos. Naujųjų Lietuvos banko rūmų statybos išlaidos sudarė 6,4 mln. litų. Vidaus apdailai panaudotas natūralus ir dirbtinis granitas, marmuras, grindys išklotos metlacho plytelėmis ir parketu.

Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, centrinis šalies bankas buvo nacionalizuotas ir paverstas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, o Lietuvos banko skyriai reorganizuoti į SSRS valstybinio banko skyrius. 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta uždrausta, o saugyklose saugoti litų banknotai sudeginti rūmuose įrengtose pinigų naikinimo ir apšildymo krosnyse.

1970 m. pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1988 m. SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora pavadinta SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikiniu banku, taigi pastate veikė Lietuvos respublikinio banko Kauno skyrius. 1991 m. pastatas perduotas 1990 m. kovo 1 d. įsteigtam Lietuvos bankui. Rūmai restauruoti ir rekonstruoti, atkurtas autentiškas interjeras ir originalios spalvos. 2003 m. jie paskelbti kultūros paminklu.

Rūmų paskirtis niekada nesikeitė – nuo pat jų pastatymo dienos juose visada šeimininkavo bankininkai. Šiandien Lietuvos banko – Lietuvos Respublikos centrinio banko – pagrindinė būstinė yra valstybės sostinėje Vilniuje. Kauno rūmuose iki 2012 m. buvo įsikūręs Lietuvos banko Kauno skyrius, dabar – Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento Grynųjų pinigų tvarkymo skyrius. Rūmuose nuolat organizuojamos įvairios parodos, kiti visuomenei skirti renginiai.

FacebookTwitterGoogle+