Lietuvos banko datos. Lito susiejimas su euru.

Lietuvos Vyriausybė dar 1994 m. buvo priėmusi nutarimą „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso nustatymo“ ir juo nustatė, kad bazinė valiuta yra JAV doleris, o oficialus lito kursas – 4 litai už 1 JAV dolerį. Pagrindinis lito susiejimo su bazine valiuta tikslas buvo užtikrinti nacionalinės valiutos lito kurso stabilumą ir skatinti užsienio investicijas į Lietuvą.

Nuo 1999 metų pradėta lito kurso perorientavimo politiką, ES įvedus bendrąją valiutą eurą. Numatyta pereiti prie bazinio valiutos krepšelio, susidedančio iš JAV dolerio ir euro. Jų svoris valiutų krepšelyje būtų nustatomas atsižvelgiant į mokėjimų balanso ir valstybės skolos struktūrą sprendimo priėmimo metu. Litą su valiutų krepšeliu numatyta susieti lygiai taip pat kaip su JAV doleriu, t. y. nustačius absoliučiai fiksuotą kursą.

1999 m. euras Europoje buvo įvestas vienuolikoje šalių, bet grynųjų pinigų dar nebuvo, euras buvo naudojamas tik tarpbankiniams atsiskaitymams.

1999 m. liepos 1 d. buvo patvirtintos Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptys. Jose nurodytas pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo. Buvo numatyta siūlyti priimti Lietuvos banko įstatymo pataisas, kuriomis būtų įgyvendinami ES valstybių centriniams bankams keliami reikalavimai, ir patikslinti pagrindinį tikslą, suvienodinant jį su Europos centrinių bankų sistemos narių pagrindiniu tikslu – kainų stabilumu. Vardijant pinigų politikos tikslus buvo numatyta ir kad Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia pasirinkdamas bazinę valiutą (valiutas) ir palaikydamas fiksuotąjį lito kursą.

Lietuvos derybinėje pozicijoje dėl narystės ES buvo pritarta, kad fiksuotojo kurso sistema yra priimtina Lietuvai integruojantis į ES. Teigta, kad fiksuotasis valiutos kursas bus palaikomas ir toliau, kad Lietuva numato 2001 m. antrąjį pusmetį JAV dolerį pakeisti kita bazine valiuta – euru. Lito susiejimas su euru fiksuotuoju kursu leis vykdyti sutarties reikalavimus ir sudarys sąlygas įstojus į ES dalyvauti antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II) – tarpinėje stadijoje šalies pasirengimui narystei euro zonoje įvertinti.

Lietuvos bankas pabrėžė, kad lito kurso perorientavimas, susiejant litą su euru, bus vykdomas nekeičiant lito kurso, t. y. netaikant nei devalvavimo, nei revalvavimo, nes lito kurso nuvertinimas būtų žalingas Lietuvos ekonomikai. ES institucijos 2000 m. oficialiai paskelbė, kad šalis, taikanti valiutų valdybą, gali prisijungti prie VKM II ir ruoštis narystei euro zonoje, nors valiutų valdyba būtų vienašališkas ją taikančios šalies įsipareigojimas laikytis griežtesnio režimo, nei numato VKM II.

2001 m. birželio 28 d. Lietuvos banko valdyba,  suderinusi su Vyriausybe, nutarė nustatyti, kad bazinė valiuta nuo 2002 m. vasario 2 d. yra euras,  o oficialus lito kursas – kursas, nustatytas pagal euro ir JAV dolerio santykį valiutų rinkoje 2001 m. vasario 1 d. Tą dieną oficialus lito kursas buvo. 3,4528 lito už 1 eurą, toks jis ir išliko. Europoje eurų banknotai ir monetos jau buvo pradėję cirkuliuoti 2002 metų sausio 1 d.

Įsigaliojus stojimo į ES sutarčiai, Lietuva 2004 m. birželio 27 d. prisijungė prie VKM II palaikydama tą patį fiksuotąjį lito ir euro santykį – 3,4528 lito už 1 eurą. Valstybių ES narių, dalyvaujančių VKM II, valiutoms buvo leidžiama svyruoti euro atžvilgiu standartinėse ±15 procentų ribose, tačiau Lietuva vienašališkai įsipareigojo palaikyti esamą fiksuotojo valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo. Tokį įsipareigojimą ji priėmė atsižvelgdama į tai, kad fiksuotojo valiutos kurso režimas nuo pat 1994 m. buvo ir liko vienas iš svarbiausių veiksnių užtikrinant šalyje neinfliacinį ir stabilų makroekonominį augimą ir kad jis turi būti palaikomas ir įvedant eurą.

Lietuvoje euras cirkuliuoti pradėjo 2015 metų sausio 1 d. Kursas išliko tas pats.

FacebookTwitterGoogle+