Kovo 11-tosios akto signatarai, dirbę Lietuvos banke

XX a. pr. Lietuvos banko rūmuose dirbo net trys Vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarai: Mykolas Biržiška, Antanas Smetona ir Jurgis Šaulys. Tiesa, tuo metu Lietuvos banko dar nebuvo, jis įsteigtas tik paskelbus Nepriklausomybę, 1922 m. Vis dėlto tarp pirmosios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signatarų buvo ne vienas su bankais susijęs asmuo.

Netrukus švęsime atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį. O kiek kovo 11-osios signatarų dirbo Lietuvos banke? Kiek prisidėjo prie lietuviškų pinigų kūrimo ir Lietuvos ekonomikos stiprinimo?

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktą dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo pasirašė 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Tarp jų tikrai buvo ne vienas ekonomistas, prisidėjęs ir prie piniginės sistemos kūrimo ar Lietuvos ekonomikos plėtojimo. Žmonės, buvę aukščiausiuose valdžios postuose (Vytautas Landsbergis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Gediminas Vagnorius ir kt.), darė įtaką priimant svarbiausius sprendimus, o ir kitų svarbių asmenų veikla dažnai buvo susijusi ir su Lietuvos banku (išskirti būtų galima Valdemarą Katkų, vadovavusį delegacijai grąžinant Lietuvos auksą iš užsienio).

Šiandien norėtume prisiminti tris Nepriklausomybės akto signatarus, kurie dirbo Lietuvos banke po Nepriklausomybės atkūrimo. Įdomu, kad kaip ir XX a. pr., jų buvo trys: Vilius Baldišis, Stasys Kropas ir Vladas Terleckas.

Vilius Baldišis

Baldišis LBPM PF 82-1 scan0187

Vilius Baldišis (g. 1961 m.) – ekonomistas, politikas, bankininkas. Dar iki Lietuvos Nepriklausomybės dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos Respublikos kontoros vyr. ekonomistu, dėstė Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedroje. XX a. 9 deš. pab. aktyviai dalyvavo diskusijose su kitais ekonomistais dėl savarankiškos ekonominės politikos, savų pinigų įvedimo. 1989 m. gegužės 18 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, taip buvo juridiškai įteisinta savų pinigų įvedimo galimybė. Priėmus įstatymą buvo suburtos darbo grupės, kurios turėjo pateikti savo koncepciją ir dokumentų projektus. V. Baldišis dalyvavo savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupėje, suburtoje prie Ministrų Tarybos.

1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas. Pirmuoju jo valdytoju paskirtas Bronius Povilaitis. Išdirbęs 4,5 mėn., B. Povilaitis 1990 m. liepos mėn. atleidžiamas jo paties prašymu. Į šias pareigas 1990 m. liepos 31 d. paskiriamas V. Baldišis. Būtent jam ir buvo patikėta rūpintis savarankiškos finansų sistemos kūrimu. Tai jam teko daryti vienu iš sudėtingiausių ir sunkiausių laikotarpių, patiriant pasipriešinimą tiek šalies viduje, tiek ir išorėje.

Vis dėlto, nepaisant sudėtingų aplinkybių, tebegaliojant okupaciniam režimui (šalyje tebesant sovietinei kariuomenei ir veikiant kitoms jėgos struktūroms), esant nestabiliai politinei situacijai (vyriausybės nuolat keitėsi), politiniams (tvyrojo įtampa tarp Vyriausybės ir Lietuvos banko), ekonominiams trukdžiams, tuometiniam Lietuvos banko vadovui pavyko sėkmingai suformuoti stiprią specialistų komandą, iš esmės nuo nulio sukurti Lietuvos centrinį banką. V. Baldišio vadovavimo laikotarpiu buvo grąžintos užsienyje saugotos Lietuvos aukso atsargos, atkurta Lietuvos banko narystė tarptautinėse institucijose, sukurta nacionalinė pinigų sistema (V. Baldišis buvo Lito komiteto narys), talonas tapo šalies nacionaliniu piniginiu vienetu, pradėjo veikti savarankiška tarptautinių atsiskaitymų sistema, sukurti, atspausdinti ir į Lietuvą atgabenti litų banknotai, nukaldintos monetos. Žinoma, tai pavyko pasiekti ir dėl to, kad buvo surinkta stiprių specialistų komanda. Politiškai svarbūs tarpinstituciniai klausimai buvo sprendžiami vieningai.

V. Baldišiui teko dirbti ir ypač sunkiomis 1991 m. pradžios sąlygomis, kai sovietinė kariuomenė bandė palaužti jauną valstybę, todėl gynybai ruošėsi visos valdžios institucijos, taip pat ir Lietuvos bankas. V. Baldišius nusprendė, kad Lietuvos banką reikia apginkluoti, ir tai atsimena taip:

„Ginklų fonde, kuris naudotas pervežant Gosbanko pinigus ir vertybes, buvo koviniai sovietų armijos Kalašnikovo automatai ir TT pistoletai. Man kilo mintis (o ir jaučiau pareigą) tais ginklais apginkluoti tuometinį AT Apsaugos skyrių. Apsisprendžiau po 1991 m. sausio 8 d. įvykių. LB su LR AT Apsaugos skyriaus įgaliotu atstovu skubiai sukūrėme planą, kaip paimsime ir kuo vešime ginklus. Kadangi tuo metu LB turėjo tik vieną automobilį (Vyriausybės iš rinkos fondų (skirtų gyventojams) perduotą Moskvičių 2141), su kuriuo aš dažnai važinėdavau iš LB į LR AT, nusprendėme, kad dalį ginklų sukrausime į šį automobilį, kurį aš vairuodamas galimai kelsiu mažesnį įtarimą. Ginklų saugykla buvo Vilniaus g. sovietinio banko rūsyje. Į inkasatorių mikroautobusą buvo pakrauti ginklai, šaudmenys ir kartu su inkasatorių apsauga slapta atvežti į uždarą respublikinio Gosbanko kiemą Totorių g. 4, kur kūrėsi ir LB. Aš sėdau už Moskvičiaus vairo, šalia A. Skučo vyrukas su radijo imtuvu, turinčiu tiesioginį ryšį su AT. Iš paskos inkasatorių mikroautobusas su vairuotoju ir dviem inkasatoriais, visi ginkluoti AK automatais. 1991 m. sausio 12 d. vakare į LR AT Apsaugos skyriaus vadovo kabinetą buvo atgabenti koviniai ginklai: 4 Kalašnikovo automatai ir 1 000 šovinių jiems; 15 pistoletų TT ir 1 000 šovinių jiems bei 15 dėklų pistoletams.“

(Iš Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016), 2017 m.)

Stasys Kropas

bfl_1198

Šiandien ekonomistą, socialinių mokslų daktarą, docentą Stasį Kropą (g. 1953 m.) žinome kaip Lietuvos bankų asociacijos prezidentą. Vis dėlto jo gyvenime būta labai įvairios veiklos. Iki 1990 m. jis buvo mokslo darbuotojas, dirbo įvairiose darbo grupėse, siekusiose pakeisti Lietuvos ekonomiką.

S. Kropas tapo Atkuriamojo Seimo deputatu, vėliau – ministru be portfelio.

Ilgą laiką S. Kropas dirbo ir Lietuvos banke. 1993–2008 m. buvo Lietuvos banko Tarptautinio departamento direktorius, 1995–2001 m. – Lietuvos banko valdybos narys, 1996–1998 m. – Lietuvos banko institucinio vystymo projekto vykdytojas.

Būdamas Tarptautinio departamento direktoriumi, S. Kropas davė nurodymus Tarptautinių atsiskaitymų banke (TAB) saugomą auksą pervesti į Lietuvos vardu atidarytą aukso metalo sąskaitą Anglijos banke. Rūpinosi ir likusio aukso grąžinimo Lietuvai klausimais.

Siekiant užtikrinti, kad būtų deramai pasirengta nacionalinių pinigų litų įvedimui, slaptu Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta pasitelkiant Lietuvos banke dirbančius specialistus iki 1993 m. birželio 1 d. sudaryti veiklos programą ir pateikti ją Lito komitetui. Darbas turėjo vykti slapčia, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, grupės nariai privalėjo raštu pasižadėti laikyti paslaptyje visą informaciją apie litų ypatybes, jų išleidimo į apyvartą terminus ir kitokią valstybinę paslaptį turinčią informaciją. Šios grupės narys buvo ir S. Kropas.

1996–2000 m. jis buvo ir Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos narys.

S. Kropo atsiminimai apie kovo 11-ąją ir situaciją valstybėje:

Kolegos Atkuriamajame Seime patikėjo vadovauti Savivaldybių reikalų komitetui. 1990 m. kovo 11-oji neabejotinai liks atmintyje kaip ilgiausia gyvenime, džiugaus jaudulio pilna diena, kurios bėgyje ne tiktai buvo išrinkti AT valdymo organai bet ir priimta laikinoji šalies Konstitucija. Darbą AT prisimenu kaip veiklą neformalizuotoje aplinkoje tarp kolegų idealistų.
1990 m. kovo 11-ąją tikėjausi, kad ši diena bus šalies ir jos piliečių naujų galimybių pradžia, kad negalima tikėtis greitai gyvenimo lygio pagerėjimo, kad būdami maži sugebėsime geriau tvarkyti šalies ūkio reikalus. Tačiau nesitikėjau, kad galimybėmis sugebės pasinaudoti tiek nedaug Lietuvos žmonių, kad valdydami valstybę būsime tokie neracionalūs ir vangūs.“

(šaltinis)

Vladas Terleckas

file59910287_9787ba16 (1)

Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas Vladas Terleckas (g. 1939 m.), su kliūtimis (dėl rezistencinės brolio Antano veiklos) baigęs ekonomikos studijas, dar nuo XX a. 8 deš. tyrinėja tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. 1989–1996 m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei. Joje dirbo mokslininkai ir bankininkystės specialistai. Buvo išstudijuota gausybė įvairių šalių įstatymų, kitų teisės aktų, susijusių su pinigų ir kredito sistemos veikimu, išnagrinėta tų šalių sukaupta įstatymų rengimo patirtis. Grupė parengė Lietuvos pinigų ir kredito sistemos koncepciją, Lietuvos banko ir komercinių bankų įstatymų projektus, kitus norminius dokumentus, jie tapo pagrindu priimant vėlesnius teisės aktus.

Vladas Terleckas 1990 m. buvo ir grupės, kuri vyko tartis dėl lietuviškų pinigų gamybos į Vokietiją ir Šveicariją, narys. Tai buvo ilgo nacionalinės valiutos gamybos ir finansavimo galimybių paieškos kelio pradžia. Jis dalyvavo ir vėliau tariantis dėl pinigų gamybos kiekio, kokybės, kainos ir kitų klausimų.

1991 m. Lietuvos banke buvo įsteigtas Mokslo centras ir jame dirbo didelis būrys žymių mokslininkų, jie rengė įstatymų, kitų teisės aktų projektus, įvairius norminius dokumentus, koncepcijas, lito įvedimo programą ir kitus teisės aktus, padėjusius stiprinti Lietuvos banko veiklą, pasirengti bankų ir pinigų sistemos pertvarkai. V. Terleckas buvo šio centro direktorius, kartu ir Lietuvos banko konsultantas.

Vladas Terleckas išleido ne vieną monografiją Lietuvos bankininkystės ir pinigų klausimais, vadovėlį, 3 mokymo priemones studentams, paskelbė per 400 straipsnių įvairiomis temomis. 1999 ir 2012 m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už 1995 – 1999 m. ir 2011 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.

FacebookTwitterGoogle+