Kokie galėjo būti eurai? Banknotai.

2017 m. sausio 1 d. minėjome 15 metų sukaktį, kai Europoje pradėjo cirkuliuoti eurų monetos ir banknotai. Prisiminkime, kaip buvo vykdoma didžiausia pinigų keitimo operacija žmonijos istorijoje, kaip buvo renkamas banknotų dizainas ir kaip galėjo atrodyti bendros Europos pinigai?

Dar 1994 m. jau pradėta galvoti apie tai, kaip turėtų atrodyti bendrieji Europos pinigai. Diskutuota dėl pagrindinio banknotų stiliaus temų. Jų pradžioje numatyta net keliolika (Europos architektūra, fauna, žymūs žmonės, miestai, žemėlapiai ir t.t.). Galiausiai liko tik dvi stilių grupės: „abstraktaus arba modernaus stiliaus“ (jame turėtų vyrauti abstrakčios, geometrinės figūros, kurios kartu būtų ir apsaugos priemonės) ir „Europos amžių ir stilių“ (šių banknotų vienoje pusėje turėtų būti europietiškų paveikslų detalės, o kitoje architektūros stiliai). 1995 m., patvirtinus euro pavadinimą ir simbolį, patvirtintos ir temos, ant banknotų negalėjo būti kitų užrašų, tik valiutos pavadinimas, privalomai vaizduojama Europos sąjungos vėliava, banknotai turėjo būti gerai apsaugoti nuo padirbinėjimo, tikti silpnaregiams. Patvirtinti ir architektūriniai stiliai turėję atsispindėti ant banknotų: klasikinis, romaninis, gotikinis, renesansinis, barokinis, geležies ir stiklo amžiaus bei modernus. Jie turėjo būti pavaizduoti ant 7 nominalų banknotų. Paskelbtas konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi tuometinės Europos sąjungos (išskyrus Daniją) centriniai bankai. Kiekvienas bankas galėjo pasiūlyti tris dailininkus, kurie galėjo pateikti du dizaino variantus. Konkurse dalyvavo 29 dailininkai, pasiūlyti 44 darbai (27 „Europos amžių ir stilių“ tema ir 17 „modernia“). Konkursas vyko iki 1996 m. rugsėjo 13 d., o tada speciali komisija sudaryta iš nepriklausomų meno istorijos, rinkodaros ir dizaino ekspertų, atrinko po penkis abiejų stilių variantus (visus juos galite matyti galerijoje). Tada euro zonos šalyse atlikta apklausa, žmonės rinko patraukliausią dizainą. Galutinis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ir į komisijos ir į paprastų žmonių nuomonę. 1996 m. gruodžio 16 d. paskelbta, kad nugalėjo austrų dailininko Roberto Kalinos sukurtas „Europos amžių ir stilių“ dizaino projektas. Įdomu tai, kad komisijos vertinimu jis buvo antras, o gyventojai jį įvertino geriausiai. Robertas Kalina buvo pateikęs abiejų stilių pavyzdžius ir pateko į abu komisijos sudarytus penketukus. Visgi laimėjęs dizainas buvo pasirinktas dėl puikios simbolikos: averse matyti tiltai, kurie simboliškai jungia Europą ir pasaulį, o reverse esantys skirtingų stilių langai atveria pasaulį.

Monetų ir banknotų dizainai buvo patvirtinti gerokai anksčiau nei jie pasirodė apyvartoje. Iki 2002 m. buvo kuriami nacionalinių monetų pusių dizainai, tobulinamos apsaugos priemonės, priimami kiti sprendimai. 12 euro zonos valstybių tuo metu gyveno apie 300 mln. gyventojų, todėl buvo atspausdinta daugiau nei 7 milijardai banknotų ir nukalta net virš 38 milijardų monetų. 2002 m. sausio 1 d. euras pakeitė senąsias Europos valiutas. Įdomu, kad pirmoji vieta, kur euras tapo oficialia valiuta buvo ne Europos žemyne, o Indijos vandenyne. Čia Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje euras pirmą kartą pakeitė Prancūzijos franką (dėl to, kad sausio 1 d. čia atėjo anksčiau nei Europoje), atliktas ir pirmasis pirkinys – nupirktas 1 kilogramas ličių.

Valiutos keitimas buvo didžiausias žmonijos istorijoje, buvo baiminamasi, kad jis bus lėtas ir sukels daug nepatogumų. Visgi viskas vyko labai sklandžiai, žmonės parduotuvėse galėjo atsiskaityti senaisiais pinigais, o grąža buvo išmokama eurais. Bankai ir valiutų keityklos aprūpintos eurais gerokai iš anksto. Pagrindinė keitimo banga tetruko apie 10 dienų, nors senosiomis valiutomis atsiskaityti buvo galima dar apie pusę metų. Iki 2017 m. prie euro zonos prisijungė dar 7 valstybės su daugiau nei 15 milijonų gyventojų (paskutine kol kas euro zonos nare 2015 m. tapo Lietuva). Euro zonai taip pat priskiriamos ir nykštukinės Europos valstybės: San Marinas, Vatikanas, Andora, Monakas. Neoficialiai eurą naudoja Kosovas ir Juodkalnija.

FacebookTwitterGoogle+