Keisčiausi pinigai žmonijos istorijoje

Šiandien mums įprastos pinigų formos: metalinės (dažniausiai apvalios) monetos ir popieriniai (dažniausiai stačiakampiai) banknotai. Bet istorijoje pinigų formų būta pačių įvairiausių. Čia pateikiame, mūsų manymu, pačių įdomiausių formų pinigus žmonijos istorijoje dešimtuką.
1. – Rai akmenys. Tai milžiniški kalkakmenio rieduliai naudoti kaip pinigai Japo saloje (Makronezija). Tų akmenų toje saloje nebuvo, todėl žmonės juos gabendavosi iš kitų salų ar vietovių. Plukdydavo valtimis ir kadangi tokie akmenys svėrė iki 4 tonų, o skersmuo galėjo būti ir 4 metrai, tokia kelionė buvo visada pavojinga ir netgi pridėdavo vertę pinigui (vertė padidėdavo jei akmenį gabendavo žymus žmogus arba keliautojas tiesiog žūdavo). Tokie akmenys čia naudoti nuo VI a. (intensyviausiai XI – XV a.). Atgabenti į salą jie judinami nebuvo, tiesiog stovėdavo vienoje vietoje ir visi žinojo, kam koks akmuo priklauso. XIX a. pab. saloje gyvenęs airių keliautojas O’Keefe atgabeno paties apdirbtą akmenį su patogiu laivu ir taip ženkliai sumažino pinigo vertę. Prasidėjo infliacija:) paskutinis toks akmuo atgabentas į salą 1932 m.


2. – Bulvių košės trintuvai (ensubai), kaip pinigai naudoti dabartinio Kamerūno teritorijoje Bafijos kultūros žmonių. Metaliniai didžiuliai trintuvai naudoti kaip įrankis mainams nuo senovės iki XX a. Jų vertė buvo gana nemaža, nes už 30 ensubų turtingas bafijietis galėjo įsigyti žmoną.


3. – Katanga kryžius (handa) – naudoti XIX a. pab. – XX a. pr, dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje (Katangos regione). Tai variniai X formos dirbiniai sveriantys apie 1 kg ir 20 cm. skersmens. Kai tokie pinigai buvo naudojami, už vieną kryžių buvo galima įsigyti 10 kg miltų, 6 kirvius. Už 10 kryžių buvo galima nusipirkti ginklą.


4. – Kissi – Vakarų Afrikoje (daugiausia Siera Leonėje) naudoti pinigai. Dar vadinami guenze, koli, ar kilindi naudoti XIX a. pab. Tai metaliniai virbai turintys specifinę formą: vienas virbo galas užlenkiamas kaip T raidė (vadinama ausis), kitame gale ašmenys primenantys kauptuką (pėda). Karvė kainavo apie 100 tokių virbų, nuotaka iki 200, o vergai apie 300. Kai nebenaudoti kaip pinigai, virbai įgijo religinę prasmę (pvz, dedami į kapus).


5. – Lobi gyvatės. Lobi tauta gyveno dabartinės Ganos teritorijoje. Metalinės gyvatės naudotos kaip amuletai apsisaugoti nuo tikrų gyvačių (statomi ir altoriai su jomis). Metalinės gyvatės naudotos ir mainams.


6.- Kaurų (jūros kriauklių) formos pinigai – Naudoti senovės Kinijoje. Senovės Kinijoje seniausiais laikais kaip mainų prekė buvo naudojami kaurai jūros kriauklytės), bet būdamos smulkios ir trapios jos lengvai sunykdavo, todėl maždaug X a. pr. Kr. pradėtos gaminti bronzinės kriauklių kopijos, vėliau pakeistos kitų formų pinigais ir galiausiai monetomis.


7. – Keltų varpeliai – IX – V a. pr. Kr. senovės keltai naudojo įdomios varpelio formos pinigus. Gaminti iš bronzos, tuo metu cirkuliavo kartu su romėniškom monetomis.


8. – Delfinų dantys – tokia neįprasta valiuta naudota Solomonų salose prieš kelis šimtus metų. Įdomu tai, kad 2008 m. salų doleris buvo devalvuotas ir vietiniai gyventojai kai kuriose salų dalyse pradėjo vėl naudoti dantis kaip pinigus. Netgi vietinis delfinų medžiotojas teigė, kad „Baltųjų pinigai greitai baigsis, o delfinų dantų turėsime visada“.


9.- Peilių ir kastuvų formos pinigai – Naudoti senovės Kinojoje pradėjus naudoti metalinius pinigus (prie 2500 m.). Pradžioje keičiamasi tikrais peiliais, vėliau gaminti kopijos iš bronzos, gale skylutė pasikabinti už virvės ar diržo (vėliau liko tik dalis su skylute ir taip atsirado monetos).


10. – Arbatos „plytos“ – naudotos kaip pinigai Kinijoje, Mongolijoje, Tibete, C. Azijoje naudotos kaip pinigai. XIX – XX a. arbatos žolės supresuojamos į kubą. Tokį kubą sutvirtinti kaip klijai naudotas jaučio kraujas arba mėšlavabaliai. Ant plytų atspaudžiami skirtingi užrašai ar paveikslėliai. Už 12 tokių plytų buvo galima nusipirkti avį, už 20 – žirgą.

FacebookTwitterGoogle+