Kas vaizduojama ant eurų monetų? Slovėnija

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Šiame naujame straipsnių cikle aprašome visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Yra vos keturios euro zonos valstybės, kurių visi 8 monetų nominalai yra skirtingi. Tai Graikija, Italija, Austrija ir Slovėnija. Apie pirmas tris jau pasakojome, o šiandien papasakosime apie slovėnų eurų monetas.

Slovėniškų monetų ypatybės

Slovėnijoje euras įvestas 2007 m. sausio 1 d. Ji tapo tryliktąja euro zonos valstybe nare ir pirmoji iš „naujųjų“ valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m., įsivedė eurą. Slovėnijos monetos buvo nukaldintos dar 2005 m., o jų autoriai – slovėnų dailininkai ir grafikai Miljenko Licul, Maja Licul ir Janez Boljka. Šie dailininkai sukūrė iki eurų Slovėnijoje cirkuliavusius pinigus – tolarus, kitus valstybei svarbius dokumentus.

Kaip ir minėjome, visų slovėniškų monetų nacionalinės pusės dizainas skirtingas ir unikalus. Jau minėjome, kad kitų šalių nominalų grupės turi atskiras temas (pvz., gėlės ant 1, 2, 5 austriškų centų ar meno kūriniai ant 10, 20 ir 50 itališkų centų monetų), o slovėnišką nacionalinę pusę sieja viena tema – Slovėnija. Nacionalinėje pusėje vaizduojama viskas, kas susiję su šia šalimi, – gyvūnai, meno kūriniai, žmonės, pastatai, gamtos ir kultūros objektai. Netgi ištraukos iš slovėniškų dainų ar literatūros kūrinių.

Beje, Slovėnija neturi savo monetų kalyklos, todėl monetos kaldinamos kitose šalyse. Pačios pirmosios buvo nukaldintos Suomijoje.

Slovėnijos monetų nacionalinė pusė

1 cento moneta. Baltasis gandras. Taip, tai Lietuvos nacionalinis paukštis. Ar jis yra ir Slovėnijos nacionalinis paukštis? Ne. Ar jis vaizduojamas Slovėnijos herbe, vėliavoje ar kituose nacionaliniuose simboliuose? Ne. Ar Slovėnijoje baltųjų gandrų populiacija gerokai didesnė nei kitose šalyse? Taip pat ne. Tai kodėl ant slovėnų pinigų vaizduojamas šis paukštis? Viskas labai paprasta. Juo norima pagerbti slovėnų… pinigus! Iki euro įvedimo nuo 1991 m. šalyje cirkuliavo pinigai tolarai. Ant tolarų banknotų buvo vaizduojami žymūs žmonės ir kiti su šalimi susiję objektai, o ant monetų slovėnai nusprendė vaizduoti gyvūnus, kuriuos galima aptikti Slovėnijoje: jautį, arklį, gulbę, alpinį ožį, upėtakį ir kt. Ant 20 tolarų monetos buvo pavaizduotas baltasis gandras, simbolizavęs gimimą ir ilgą gyvenimą. Būtent šį atvaizdą, buvusį ant tolarų monetos, ir nuspręsta perkelti ant smulkiausios eurų monetos, taip prisimenant buvusią valiutą.

2 centų moneta. Princo akmuo. Tai simbolinis akmuo, ant kurio ankstyvaisiais viduramžiais prisiekdavo Karantanijos (vienos pirmųjų slavų valstybių, gyvavusių VII–IX a.) princai. Vėliau, kai valstybę prisijungė Frankų imperija, šią tradiciją perėmė Karintijos kunigaikštystės (teritorijos, priklaususios šv. Romos imperijai) kunigaikščiai. Iš tiesų šis akmuo buvo paprasčiausios antikinės jonėninės kolonos apversta apatinė dalis, greičiausiai likusi iš romėnų įkurto Virunumo miesto (dab. Austrijoje), ant jos viduramžiais buvo išgraviruotas Karintijos kunigaikštystės herbas. Princų ir kunigaikščių priesaika buvo ypatinga procedūra, kupina įvairiausių taisyklių ir papročių. Šiandien Princo akmuo saugomas Klagenfurto miesto muziejuje Austrijoje.

5 centų moneta. Paveikslo „Sėjėjas“ motyvas. Slovėnų dailininkas impresionistas Ivan Grohar (1867–1911) 1907 m. nutapė paveikslą „Sėjėjas“, kuriame impresionistine maniera pavaizduotas valstietis, ankstyvą, rūko apgaubtą rytą sėjantis grūdus. Taip simboliškai atspindima slovėnų tauta, kuri ryžtingai žengia į neaiškią ateitį. Šis paveikslas yra vienas populiariausių Slovėnijoje, o jo motyvai dažnai daug kur naudojami. Būtent todėl šis atvaizdas pasirinktas ir eurų monetai. Tiesa, jis čia jau stilizuotas. Sėjėjas sėja ne grūdus, o žvaigždes, simbolizuojančias Europos Sąjungos valstybes nares.

10 centų moneta. Laisvės katedra. Tai simbolinis statinio, skirto Slovėnijos respublikos parlamentui, atvaizdas. Jį 1947 m. sukūrė slovėnų architektas Jože Plenčik (1872–1957), dėl to šis projektas dažnai vadinamas Plenčiko parlamentu. Dar vienas dažnas pavadinimas – Slovėnų akropolis. Pagal jo idėją kolonų apsuptoje aikštėje turėtų stovėti dviejų aukštų pastatas su aukštu smailiu kupolu. Šio statinio aukštis turėjo siekti 120 m. Visa bėda, kad J. Plenčik šį statinį siūlė statyti Slovėnijos sostinėje Liublianoje ant kalvos, ant kurios ir dabar stovi viduramžių pilis, ją jis siūlė sunaikinti. Ši idėja visuomenei pasirodė per daug radikali ir projektas buvo atmestas. Kita vieta statiniui nepaskirta dėl finansų trūkumo. Vis dėlto šis projektas yra laikomas vienu unikaliausiu bene žinomiausio slovėnų architekto kūriniu, jo motyvai panaudoti slovėnų architektūroje vėliau, o statinys tapo J. Plenčik simboliu.

20 centų moneta. Lipicos žirgai. Tai žirgų veislė, veisiama Lipicos kaime esančiame žirgyne. Šis žirgynas įkurtas 1580 m. ir yra seniausias pasaulyje be pertraukos veikiantis žirgynas. Žirgynas įkurtas ir žirgai pradėti veisti Habsburgų dinastijos iniciatyva. O ir šiandien šie žirgai siejami su garsiąja ispaniškąja jojimo akademija. Tai Vienoje, Austrijoje, nuo XVI a. veikianti jojimo mokykla, kurioje raiteliai ir žirgai demonstruoja savo gebėjimus. Ši ypatinga veislė ne kartą buvo prie išnykimo ribos, ypač karų ar kitų nelaimių laikotarpiu. II pasaulinio karo metu šie žirgai netgi buvo gelbėjami amerikiečių karių, o apie tai 1963 m. Disnėjaus studija pastatė filmą. Šiandien žirgai yra kildinami iš aštuonių eržilų, gyvenusių XVIII–XIX a. Šiandien žirgai veisiami 19 pasaulio šalių, žinoma daugiau kaip 10 000 su šia veisle susijusių žirgų.

50 centų moneta. Triglavo kalnas. Tai aukščiausias Slovėnijos ir Julijos Alpių (pietinių Klintinių Alpių) kalnas, kurio aukštis 2 864 m virš jūros lygio. Pirmą kartą Triglavas buvo aprašytas 1778 m., o aukštis išmatuotas 1808 m. Ne kartą keitęs pavadinimą, šiandien jis vadinamas Triglavu (slov. Trigalvis). Taip kalnas pavadintas XVII a. dėl jame esančių trijų viršukalnių. Tai vienas iš nacionalinių Slovėnijos simbolių, o jo viršūnėje yra dar vienas svarbus objektas – Aljažo bokštas. Nedidelis metalinis bokštelis skirtas apsisaugoti nuo vėjo, o svarbus jis tuo, kad yra Slovėnijos teritorinio vientisumo simbolis. Šį bokštelį 1895 m. pastatė kunigas, alpinistas ir patriotas Jakob Aljaž, kuris už vieną guldeną įsigijo Triglavo kalno viršūnę. Šis kalnas buvo aukščiausias iki 1991 m. egzistavusios Jugoslavijos komunistinės respublikos taškas, todėl buvo nudažytas raudonai, ant jo iškelta žvaigždė. Šiandien jis restauruotas ir atgavęs pradinę išvaizdą. Ant monetos pavaizduotas ne tik kalnas, bet ir užrašas „Triglavas, mano namai“. Tai J. Aljaž žodžiai. Virš kalno – vėžio žvaigždynas. Būtent vėžio ženklo metais Slovėnija ir iškovojo savo nepriklausomybę.

1 euro moneta. Primož Trubar. Primož Trubar (1508–1586) buvo Slovėnijos protestantų dvasininkas, reformatorius, rašytojas, knygų leidėjas, vertėjas. Jis gimė Rašicoje, kaimelyje dabartinėje Slovėnijoje. Tėvai jį išleido mokytis dvasininko profesijos, buvo įšventintas į kunigus. Pamokslavo įvairiuose miestuose, vėliau pasuko į protestantizmą. Kadangi tuo metu vyko religiniai persekiojimai, persikėlė į Vokietiją. Čia jis pradėjo mąstyti, kaip slovėnus įtraukti į naująjį tikėjimą pasitelkiant spausdintą žodį. Norėdamas įtikti bendruomenės nariams, P. Trubar pirmiausia praktiniam poreikiui sudarė  „Katekizmą“ ir „Pradžiamokslį“. Savo gimtojo krašto, Rašicos, tarmę, pagrindinę slovėnų kalbos tarmę, vartojo kaip bendrinės kalbos pagrindą. Šią tarmę jis laikė suprantamiausia visiems slovėnams. Knygos buvo išleistos tūkstantiniu tiražu ir tapo slovėnų rašytinės kalbos pagrindu. Dėl šios ir kitų priežasčių P. Trubar laikomas vienu svarbiausiu slovėnų istorijos herojumi. Dėl to jo atvaizdas atsidūrė ir ant pinigų (jis buvo vaizduojamas ir ant tolarų banknotų). Ant 1 euro monetos, be jo stilizuoto portreto, galima matyti ir jo vardą bei užrašą Stati inu obstati (egzistuoti ir išlaikyti).

2 eurų moneta. France Prešeren. France Prešeren (1800–1849) – slovėnų poetas ir teisininkas, laikomas žymiausiu slovėnų poetu. F. Prešeren gimė valstiečių šeimoje. Po studijų Vienos universiteto teisės fakultete grįžo į Liublianą, dirbo advokatu. F. Prešeren tapo pirmuoju slovėnų poetu, kuris savo eilėraščių kokybe galėjo konkuruoti su amžininkais Europoje, kurioje tuo metu dominavo romantizmas. Poeto gyvenimo kelyje buvo daug įvairių sukrėtimų. F. Prešeren visą gyvenimą be atsako mylėjo turtingą Juliją Primic, jai dedikavo „Sonetų vainiką“ bei kitus meilės eilėraščius. Vienas po kito mirė jo draugai, o gyvas poetas taip ir nesulaukė pripažinimo. Paskutiniais gyvenimo metais atsirado vis didesnis potraukis alkoholiui, stiprėjo liga, sukėlusi mirtį. Jo eilėraščio „Tostas“, parašyto 1844 m., dalis tapo Slovėnijos respublikos valstybiniu himnu. Būtent šio himno eilutė „Shivé naj vsi naródi“ (Dievo palaima visoms tautoms) ir iškalta ant 2 eurų monetos po poeto portretu.

Slovėnijos proginės 2 eurų monetos

FacebookTwitterGoogle+