Kas vaizduojama ant eurų monetų? Slovakija

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Šiame naujame straipsnių cikle aprašome visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Šiandien pristatome Slovakiją.

Slovakiškų eurų monetų ypatybės

Slovakija, kaip ir Lietuva, į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. Nuo pat pradžių ši valstybė siekė įsivesti ir eurą, tą jai pavyko padaryti 2009 m., o Slovakijos eurų dizaino konkursas buvo surengtas dar 2005 m. Jame visuomenė ir speciali komisija sprendė, kas bus pavaizduota nacionalinėje monetų pusėje. Iš dviejų šimtų siūlymų atrinkta dešimt, o iš jų dar dešimt. Visuotinis balsavimas ir komisijos sprendimas lėmė, kad ant slovakiškų monetų atsirado trys skirtingi vaizdai, sukurti skirtingų menininkų: ant 1, 2, 5 centų monetų – Krivanio viršukalnė (autorius – Drahomir Zobek), ant 10, 20, 50 centų – Bratislavos pilis (autoriai – Jan Černaj ir Pavol Karoly), o ant 1 ir 2 eurų – Slovakijos herbas – dvigubas kryžius ant trijų kalvų (autorius – Ivan Rehak). Įdomu, kad ant monetų, be paveiksliuko, galima matyti ir Slovakijos kalyklos simbolį, ir dailininkų inicialus. Ant eurų monetų autorių inicialai žymimi labai retai.

2008 m. buvo nukalta daugiau kaip 500 000 slovakiškų monetų, apyvartoje jos pasirodė 2009 m. sausio 1 d.

1, 2, 5 centų monetų dizainas

 

Ant smulkiausių slovakiškų eurų monetų – Krivanio viršukalnė, vienas iš Slovakijos nacionalinių simbolių. Tai viena didžiausių viršukalnių Tatrų kalnuose (2 495 m. virš jūros lygio), esanti Slovakijos šiaurėje, Poprado rajone, Prešovo krašte. Kalno viršūnė šiek tiek kreiva, iš čia ir pavadinimas („kriv“ slovakų kalboje reiškia kreivas).

Įdomu, kad tai nėra aukščiausia viršūnė Slovakijoje, nors ji tokia pat svarbi, kaip graikams Olimpo kalnas. Ir ne tik todėl, kad ši viršukalnė laikoma gražiausia šalyje, ji dar svarbi ir slovakų savimonei, kultūrai. Viršukalnė paminėta ne viename nacionaliniame eilėraštyje, romane (ją aprašė netgi garsus rusų rašytojas Nikolajus Gogolis), apdainuota liausies dainose, tapyta ne viename garsiame paveiksle.

Tiesa, pats kalnas reikšmingas tapo palyginti ne taip seniai, jis pastebėtas ir lankyti pradėtas tik XVIII a. II pusėje. Vis dėlto nuo tada slovakų sąmonėje jis yra ne mažiau svarbus nei tautinis himnas, herbas ar vėliava.

10, 20, 50 centų monetų dizainas

Šių monetų nacionalinėje pusėje – Bratislavos pilis. Tai Slovakijos sostinės simbolis, pati didžiausia čia esanti ir kažkada svarbiausia buvusi pilis. Tai keturkampė, keturbokštė pilis, pastatyta ant uolinės kalvos Mažųjų Karpatų kalnuose. Nuo šios kalvos galima matyti Bratislavą ir Austriją, o geru oru netgi Vengriją.

Pilies kalnas buvo apgyvendintas jau akmens amžiuje, o pirmoji pilis čia žinoma nuo IX–X a. Tuo metu čia egzistavo Didžiosios Moravijos valstybė (viena pirmųjų slavų valstybių), kuri X a. žlugo ir Bratislava atiteko vengrams. Pilį perstatė vengrai ir tai buvo viena svarbiausių pilių Vengrijoje. Ji buvo svarbi ne viename mūšyje, atlaikė ne vieną antpuolį, buvo ne kartą sugriauta ir ne kartą perstatyta. Savo dabartinį keturkampį pavidalą ji įgavo XV a., kai jau tapo svarbiausia pilimi Vengrijos karalystėje, atlaikiusi husitų antpuolius. Pilis įgavo ir renesansinių, ir barokinių bruožų, vėliau ji jau buvo svarbi ne tiek mūšiams, kiek reprezentacijai, vienu metu buvo tapusi netgi Vengrijos–Austrijos imperatorių rezidencija.

Vis dėlto, žlugus imperijai, XVIII a. pab. pilies svarba sumenko. Ji atiteko Katalikų bažnyčiai, čia veikė katalikų mokykla, vėliau čia įrengtos kareivinės. XIX a. pr. Napoleono kariuomenė čia sukėlė gaisrą, kuris pilį sunaikino. Pusantro šimto metų stūksojo tik pilies griuvėsiai, vis dėlto ji buvo svarbi slovakų tautinei savimonei, romantiniams jausmams. Galiausiai pilis XX a. viduryje atstatyta. Šiandien ten veikia muziejus.

1 ir 2 eurų monetų dizainas

Ant šių monetų galime išvysti Slovakijos herbo elementus – dvigubą gotikinio stiliaus kryžių, iškilusį ant trijų viršukalnių. Kryžius, žinoma, siejamas su krikščionybe, o trys viršukalnės simbolizuoja kalnų grandinę, buvusią Vengrijos karalystės šiaurėje: Tatrus, Fatrus ir Matrus (Tatrai ir Fatrai yra šiandieninėje Slovakijoje, Matrai Vengrijoje). Dvigubas kryžius virš trijų viršukalnių kaip herbas buvo naudojamas dar XIV a. karaliaus Vladislovo III Bohemiečio.

O kaip atsirado dvigubo kryžiaus simbolis? Šis simbolis siejamas su Bizantija, iš kurios IX a. į slavų kraštus atkeliavo misionieriai broliai šv. Kirilas ir šv. Metodijus. Bene svarbiausias jų indėlis į slavų kultūrą yra senosios slavų kalbos rašto sunorminimas, bet ne mažiau svarbūs ir kiti darbai. Jų dėka dvigubo kryžiaus simbolis įsitvirtino ne vienoje kultūroje. Pati simbolio simbolika nėra iki galo aiški. Pagal vieną iš aiškinimų jame vaizduojamas vienas horizontalus skersinis simbolizuoja pasaulietinę, o antras – bažnytinę Bizantijos imperatoriaus valdžią. Pagal kitą aiškinimą dvigubas kryžius susideda iš dviejų kryžių, kurių vienas simbolizuoja Kristaus mirtį, o antras – prisikėlimą. Bizantijos imperijoje dvigubas kryžius naudotas ne tik kaip religinis, bet ir kaip politinis simbolis, kurį naudojo valdininkai ir misionieriai.

Europoje dvigubas kryžius kaip simbolis pradėtas naudoti XI a. Vengrijos karalystėje, kaip savo simbolį jį pasirinko pirmasis Vengrijos karalius Steponas I. Ant trijų viršūnių kryžius „atsidūrė“ XVI a. Habsburgams tapus Vengrijos monarchais. Šiandien šis simbolis likęs Vengrijoje ir Slovakijoje.

Įdomu, kad Lietuvoje dvigubo kryžiaus simbolis taip pat svarbus, mes jį vadiname Jogailaičių kryžiumi. Šis simbolis Lietuvos heraldikoje naudotas dar nuo Viduramžių, galėjome jį matyti ir ant pirmųjų lietuviškų monetų, taip pat jį galime matyti ir šiandieniame Lietuvos herbe, dvigubu kryžiumi papuoštas Vyčio raitelio laikomas skydas. Kaip jis čia atsirado? Nuo 1386 m. kryžius pradėtas naudoti Jogailaičių giminės simbolikoje, mat tais metais Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir būsimasis Lenkijos karalius Jogaila apsikrikštijo, o jam suteiktas krikšto vardas – Vladislovas. Viduramžiais galiojo tradicija, kad apsikrikštijusiam valdovui suteikiamas ne tik konkretaus šventojo vardas, bet ir to šventojo simboliai. Šv. Vladislovas buvo XI a. Vengrijos karalius, kilęs iš Lenkijos. Jo herbe buvęs dvigubas kryžius atsidūrė ir Jogailos bei Jogailaičių dinastijos heraldikoje. Nuo tada jis svarbus ir mums.

FacebookTwitterGoogle+