Kas vaizduojama ant eurų monetų? Kipras

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Šiame naujame straipsnių cikle aprašome visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Šiandien pristatome Kiprą.

Kiprietiškų eurų monetų ypatybės

Kipras, kaip ir Lietuva, į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. O eurą ši šalis įsivedė gerokai anksčiau nei Lietuva. Kipras eurą, kaip oficialią valiutą, įsivedė 2008 m. sausio 1 d. Eurai pakeitė iki tol cirkuliavusius Kipro svarus. Europoje pasirodė monetos su Kipro simbolika. Žinoma, šių monetų nacionalinės pusės dizainas buvo sukurtas gerokai anksčiau. Kipro monetų išvaizda patvirtinta dar 2006 m. Nacionalinės pusės autoriai – amerikietis dailininkas Erik Maell ir graikų dailininkė Tatiana Soteropoulos. Monetų nacionalinėse pusėse trys skirtingi atvaizdai reprezentuoja Kipro gamtą, istoriją ir priešistorę. Įdomu, kad tai vienos iš nedaugelio eurų monetų, ant kurių galima matyti ne vieną, o dvi kalbas. Oficialios Kipro kalbos yra dvi, graikų ir turkų, todėl valstybės pavadinimas ant monetų užrašytas taip pat dviem kalbomis: graikiškai ΚΥΠΡΟΣ (Kypros) ir turkiškai – KIBRIS.

1, 2, 5 centų monetų dizainas

Ant smulkiausių kiprietiškų eurų monetų pavaizduotas muflonas. Tai porakanopių žinduolių būrio dykaraginis gyvūnas, kalnų avino porūšis. Skiriamos penkios muflonų rūšys: armėniškas, europinis, Esfahano, Laristano ir kiprietiškas. Pastarasis yra viena rečiausių rūšių. XX a. kiprietiški muflonai buvo praktiškai išnykę, tačiau jų populiaciją atkurti pavyko. Dabar jų yra apie 3 000, visi jie gyvena Kipre, saugomi specialiai sukurtuose rezervatuose Pafo ir Troodos kalnuose. Įdomu, kad ši rūšis Kipre gyvena jau daugiau kaip 8000 m. ir tai yra didžiausi šios salos gyvūnai. Būtent dėl šių priežasčių kiprietiški muflonai yra laikomi Kipro simboliu, šalies gyvūnu. Jo atvaizdą galima pamatyti ne vienos kiprietiškos įstaigos emblemoje, šis gyvūnas yra ir Kipro regbio rinktinės simbolis, o komandos žaidėjai vadinami muflonais. Muflonas pasirinktas ir vaizduoti ant eurų monetų. Jo atvaizdas Europai turėtų priminti apie šiuos gyvūnus ir pristatyti ypatingą Kipro laukinę gamtą.

10, 20, 50 centų monetų dizainas

Šių monetų nacionalinėje pusėje – Kirenijos laivas. Tai IV a. pr. Kr. graikų pirklių laivas, kurio nuolaužas jūroje netoli Kirenijos miesto (Kipro šiaurėje) 1965 m. rado nardymo instruktorius Andreas Cariolou. Deja, dėl tuo metu kilusios audros Andreas pametė tikslią vietą, kur šis laivas buvo, ir prireikė net dvejų metų bei daugiau kaip 200 nėrimų, kol laivas buvo rastas iš naujo. Laivo konservavimas truko dar kelis metus, atkurtos laivo nuolaužos buvo iškeltos 1970 m. Dabar jos eksponuojamos Kirenijos pilyje esančiame muziejuje.

Beje, nors konservavimui laiko reikėjo skirti daug, pats laivas gana neblogai išsilaikė, jo išlikę net apie tris ketvirtadalius. Todėl buvo galima nustatyti ir daugiau faktų apie patį laivą. Pirkliai juo plaukiojo Aleksandro Didžiojo arbo jo įpėdinių laikais, o pats laivas buvo naudojamas apie 20 m. Korpuse aptiktos ir iečių paliktos skylės, tad spėjama, kad laivas buvo paskandintas. Manoma, kad laivą apiplėšė ir paskandino tuo metu Viduržemio jūroje siautėję piratai.

Laive aptikta ir apie 400 vyno amforų (spėjama, kad jų turėjo būti kur kas daugiau), žvejybos įrankių, asmeninių pirklių ir jūreivių daiktų.

Pats laivas ne kartą atkurtas, laivo replikos plaukiojo po Viduržemio jūrą ir XX a. 9 deš., ir XXI a. pr. Galiausiai laivas įamžintas ir ant monetos. Šiandien ši moneta primena apie turtingą Kipro istoriją ir pristato šią salą kaip valstybę, kuriai laivyba, žvejyba ir prekyba buvo svarbios visais laikais.

1 ir 2 eurų monetų dizainas

Ant 1 ir 2 eurų monetų galime išvysti kryžiaus formos statulėlės atvaizdą. Tai vadinamasis Pomos stabas – priešistorinė statulėlė, rasta Pomos kaimo teritorijoje vykdytų archeologinių kasinėjimų metu. Ji datuojama eneolito periodu (maždaug 3000 m. pr. Kr.) ir vaizduoja moterį ištiestomis į šonus rankomis. Ši statulėlė greičiausiai buvo naudojama kaip vaisingumo simbolis. Panašių statulėlių rasta daug visame Kipre. Dažniausiai jos yra mažytės, su skylutėmis virvutei, buvo nešiojamos ant kaklo. O Pomos stabas išskirtinis tuo, kad jis yra gerokai didesnis, ant jo kaklo vaizduojama sumažinta šios skulptūrėlės versija. Dėl to skulptūrėlė ir laikoma stabu. Ši skulptūra, pavaizduota ant eurų monetų, reprezentuoja daugelio tūkstančio metų Kipro civilizaciją ir kultūrą.

FacebookTwitterGoogle+